Apie federaciją:

Lietuvoje aviamodelių sporto federacija puoselėja ir plėtoja aviamodelių ir raketų modelių sportą.

Aviamodelių kategorijos: laisvo skridimo, kordiniai, radijo bangomis valdomi modeliai, modeliai kopijos ir radijo bangomis valdomi modeliai su elektros varikliu.

Raketų modeliai: aukščio raketų, aukščio raketų su standartiniu kroviniu, raketų leidimosi su parašiutu trukmės, skridimo trukmės raketoplanų modeliai, leidimosi trukmės su juosta raketų modeliai ir išsilaikymo ore rotoriniai modeliai.

Respublikoje kasmet rengiami čempionatai aviamodeliais ir raketų modeliais, taurių varžybos, regioninės aviamodelių sporto varžybos. Rengiami FAI aviamodelių sporto komisijos koordinuojami pasaulio taurių „Baltic cup“ ir Antano Gustaičio taurės raketų modeliais varžybų etapai. Pasaulio taurių varžybose gausiai dalyvauja ir respublikos sportininkų.

Nuo 1991 metų atsivėrė galimybės užmegzti ryšius su kitų šalių aviamodeliuotojais, o 1992 m. Lietuvos aeroklubui sugrįžus į FAI narių šeimą, Lietuvos aviamodelių sporto federacija tapo visateise FAI Aviamodelių sporto komisijos (CIAM – Commission Internationale d’Aéro-Modélisme) nare. Galimybės dalyvauti Europos ir pasaulio čempionatuose, pasaulio taurių varžybose skatino domėtis aviamodelių sportu tarptautiniu lygiu, ugdyti sportininkų kvalifikaciją.

Lietuvos sportininkai, dalyvaudami 1990−2010 metais Pasaulio aviacijos sporto žaidynėse, Europos ir pasaulio čempionatuose, pasaulio taurių varžybose, tapo asmeninėje ir komandų įskaitų čempionais.

1996 m Vladimiras Mosinas pirmasis Lietuvoje Pasaulio taurės laimėtojas.

2000 m. Pasaulio čempionatas kordiniais modeliais, Gyula, Vengrijoje, A. Rastenis tapo Pasaulio vicečempionas koordiniais modeliais F2D klasėje.

2003 metais Europos čempionatas oro kautynių modeliais, Rouille, Prancūzijoje, A. Rastenis tapo Europos čempionu.

2007 metai, Europos čempionatas Košica, Slovakija. Lietuvos kosminio modeliavimo komanda užėmė 3 vietą – Maksim Timofejev, Jurgis Strazdas, Eugenijus Guobys. Šiose varžybose Maksim Timofejev laimėjo antrą vietą S-9-A klasėje.

2008 metai,  Pasaulio čempionatas Lleida, Ispanija. Maksim Timofejev tapo pasaulio čempionu S-9-A klasėje.

2009 m. Italijoje, Turine vykusiose Pasaulio oro žaidynėse radijo valdomų modelių F6A (artistinis akrobatinis skraidymas) klasėje tapo pasaulio čempionu, o F6B (akrobatinis skraidymas pagal muziką) klasėje užėmė 3 vietą.

Lietuvos aviamodelių sporto federacijos prezidentai:

• Saulius LUKŠYS (1990–1992)
• Andrius BUKAUSKAS (nuo 1993 iki šiol)

Lietuvos aviamodelių sporto raida išsamiai nušviesta S. Lukšio knygoje „Aviamodelių sportas Lietuvoje 1935–2010 metai“.

Apie federaciją:

Iki 1990 metų parašiutų sportą Lietuvoje kultivavo Vilniaus Dariaus ir Girėno aeroklubas, Kauno J. Žiburkaus aviacijos sporto klubas, Akmenės ATSK (1984 m. įkurta parašiutinė grandis, kuri po 1990 m. išaugo į Mažeikių aeroklubą, ir Marijampolės (tuomet Kapsuko) aeroklubas. Po 1990 metų Lietuvoje netrukus susiformavo nauji parašiutų sporto židiniai. Kauno J. Žiburkaus ASK parašiutininkai įkūrė savarankišką visuomeninį Kauno parašiutininkų klubą. Veiklą pradėjo naujai įsikūrę klubai: Mažeikių aeroklubas, Klaipėdos parašiutininkų  klubas, Šiaulių parašiutininkų klubas, vėlesniais metais – Mažeikių aviacijos sporto klubas. Parašiutų sporto grandys veikia Zarasų aviaklube ir Panevėžio aeroklube.

Apie federaciją:

Lietuvos bendrosios aviacijos sporto federacija (toliau LBASF) yra FAI Bendrosios aviacijos komisijos (GAC – General Aviation Commission) narė. Pagal Tarptautinės aeronautikos federacijos  (FAI) kodeksą bendroji sportinė aviacija skirstoma į:

• Precizinį skraidymą (Precision Flying)
• Aviaralį (Rally Flying)
• Ilgų nuotolių ralį (Air Racing)
• Greičio lenktynes (Formula Racing)
• Oro navigacines lenktynes (Air Navigation Race)

Pagrindiniai federacijos tikslai: plėtoti precizinio skraidymo sportą, atstovauti Lietuvą tarptautinėse varžybose, pasaulio ir Europos čempionatuose, reglamentuoti Lietuvoje rengiamų precizinio skraidymo varžybų tvarką, organizuoti lakūnų rinktinės pasiruošimą ir dalyvavimą tarptautinėse varžybose, bendradarbiaujant su Civilinės aviacijos administracija, stiprinti skrydžių saugą bei lėktuvų techninę priežiūrą.

LBASF nariais yra juridiniai asmenys – visuomeniniai aviacijos sporto klubai, kurių pilotai kultivuoja precizinį skraidymą ir aviaralį. LBASF sporte aktyviai dalyvauja Biržų AK, Klaipėdos sklandymo klubas, Panevėžio AK, Šiaulių AK, Vilniaus AK, VšĮ „Oreivystės centras“ ir VšĮ „bendrosios aviacijos sporto centras“.

Apie federaciją:

Ultralengvųjų orlaivių pilotai iki 1997 m. buvo Lietuvos skraidyklių sporto federacijos sudėtyje. 1997 m. įkurta savarankiška Lietuvos ultra lengvųjų orlaivių pilotų federacija. 1997.03.25 d. federacija buvo priimta Lietuvos aeroklubo nariu.

Ultralengvųjų orlaivių sportas (motorizuoti parasparniai, motorizuotos skraidyklės ir ultra lengvi lėktuvai bei ultra lengvi sraigtasparniai ir malūnsparniai) plėtojamas visuose Lietuvos regionuose nuo pajūrio iki rytinių šalies rajonų.

Ultralengvųjų orlaivių klasės:

• Lėktuvai ( RAL 1, RAL 2, RAS 1, RAS 2, RAA 1, RAA 2);
• Sraigtasparniai ( RHL1, RHL2, RHA1, RHA2);
• Malūnsparniai (RRL 1, RRL 2, RRS 1, RRS 2, RWL 1, RRA 2, RRA 1);
• Skraidyklės (RWL 2, RWS 1, RWS 2, RWA 1, RWA 2, RWF 1);
• Motorizuoti parasparniai (RPF 1, RPF 2, RPL 1, RPL 2);

Ultralengvojo orlaivio trumpinio apibūdinimas:

Kiekviena varžybinė klasė labai žymiai skiriasi savo brangumu ir dėl to savo populiarumu. Motorizuoti parasparniai dėl pigumo ir paprastumo vystosi sparčiausiai. Tiek su važiuokle, tiek bevažiuokliniuose pogrupiuose yra masiškiausia ir labiausiai prieinama priemonė norintiems skristi.

Tradiciškai nebloga situacija yra motorizuotų skraidyklių klasėje, kurios nuo 1970 metų pradėjo vystytis tiek pasaulyje, tiek ir Lietuvoje, ir dabar pasiekė labai aukštą techninį lygį. Lietuvos pilotai šioje klasėje turi daugiausia kandidatų Lietuvos rinktinei dalyvauti pasaulio ir Europos čempionatuose.

Sudėtingiausia plėtoti ultra lengvų orlaivių pilotų sportą, nes ši klasė yra brangiausia. Nors Lietuvoje jau atsirado pakankamai daug ultra lengvų lėktuvų, bet jie skirti daugiau turistiniams ir ralio skrydžiams. Varžyboms reikalingi specialūs ultra lengvi lėktuvai, kuriuos įsigyti vien tik tam, kad galėtų dalyvauti varžybose, pasiryžta tik vienetai.

Ultralengvųjų orlaivių federacijos uždaviniai: dalyvauti pasaulio ir Europos čempionatuose visose varžybinėse klasėse; įsigyti tobulesnius skraidymo aparatus, tobulinti esamus, kad būtų galima sėkmingai konkuruoti varžybose dėl aukštesnių vietų; organizuoti pilotų treniruočių stovyklas Lietuvoje ir užsienyje, dalyvauti kaimyninių šalių čempionatuose meistriškumui ir kvalifikacijai kelti; parengti trenerius ir teisėjus, galinčius ruošti sportininkus varžyboms ir rengti varžybas Lietuvoje pagal FAI varžybų taisykles ir reikalavimus; dalyvauti aviacijos šventėse, parodomuosiuose skrydžiuose, siekiant pritraukti visuomenės dėmesį; rengti kasmetinius Lietuvos čempionatus,

ULO pilotams licencijas išduoda ir pratęsia Lietuvos ULO pilotų federacija ULO pilotų licencijavimo numatyta tvarka.

Prie ULO priskiriami ir savadarbiai orlaiviai, sukurti ir pagaminti aviakonstruktorių mėgėjų. Šių orlaivių maksimalus kilimo svoris ir kiti techniniai parametrai turi atitikti ULO reikalavimus. Jie gali dalyvauti ULOPF rengiamose varžybose ir čempionatuose.

Apie federaciją:

Sovietų okupacijos metais Lietuvoje vaikų pradiniu aviaciniu mokymu rūpinosi aviacijos technikos sporto klubai. Jaunųjų aviatorių mokyklose buvo rengiama pamaina, ugdomi gabūs aviacijos sportui jaunuoliai. Jų veiklą koordinavo Lietuvos aviacijos sporto federacijos Darbo su jaunaisiais aviatoriais taryba. Jos pirmininkas – Raimondas Zaluba.

Atkūrus Lietuvos aeroklubą, jaunųjų aviatorių mokymas vykdomas dviem kryptimis: Švietimo ir mokslo ministerijos įsteigtoje Kėdainių Br. Oškinio vaikų aviacijos mokykloje, kuri apjungė 6 mokyklas, esančias sklandymo aeroklubuose, ir 1998 m. įsikūrusioje Lietuvos vaikų sklandymo sporto asociacijoje, kurios nariai – visuomeninių organizacijų principu veikiantys įregistruoti vaikų sklandymo sporto klubai: Vilniaus jaunųjų aviatorių klubas „Sparnai“, Kauno AK, vaikų sklandymo mokyklos, Valenčiūnų AK. Asociacija plėtoja vaikų sklandymo sportą, koordinuoja mokyklų darbą, rengia ir įgyvendina pradinio mokymo programas, organizuoja vaikų sklandymo stovyklas, Vytauto Pakarsko taurės ir kitas varžybas, rūpinasi vaikų sklandymo saugumu. Asociacija naudojasi Pociūnų aerodromo materialine baze ir Lietuvos sklandymo sporto federacijos parama.

Lietuvos vaikų sklandymo asociacija yra Lietuvos aeroklubo juridinis narys.

Apie federaciją:

Lietuvos aviacijos veteranų sąjunga (toliau – LAVS) vienija 6 regionines aviacijos veteranų sąjungas. LAVS koordinuoja jų veiklą, rengia konferencijas, organizuoja įvairias bendras priemones.

LAVS kasmet organizuoja senjorų skraidymo varžybas, kurių tikslas – pajausti varžybų aplinką, atgaivinti skrydžio įgūdžius ir įgauti moralinį pasitenkinimą pasiektu rezultatu.

Organizuojami susitikimai, jubiliatų pagerbimo renginiai, dalyvaujama Lietuvos aeroklubo renginiuose, aviacijos šventėse, aviacijos klubų jubiliejiniuose renginiuose, rūpinamasi aviacijos istorijai svarbių vietų išsaugojimu: Nidos sklandymo mokykla, Kauno Dariaus ir Girėno aerodromas, aviacijos veteranų kapų priežiūra ir kt.

Kiekvienais metais renkamas aktyviausias aviacijos veteranas, kuris apdovanojamas Antano Arbačiausko atminimo prizu. Jubiliejaus proga veteranai apdovanojami atminimo ženklu „Veterano sparnai“. Organizuojamos išvykos į Soldiną S. Dariaus ir S. Girėno žūties paminėjimui, į aviacijos muziejus, aerodromus, Zoknių karinės aviacijos bazę, Nidos sklandymo minėjimo renginius. 2010 m. Biržų aviacijos veteranų sąjungos pirmininkės Stasės Eitavičienės iniciatyva surengta išvyka į Lenkijos aviacijos muziejų Krokuvoje.

Lietuvos aviacijos veteranų sąjunga yra Lietuvos aeroklubo aktyvus narys. LAVS nariais yra 6 savarankiškos juridinės regioninės aviacijos veteranų sąjungos, savo gretose vienijančios per 240 aviacijos veteranų.
LAVS organizacinė struktūra:

Regioninės organizacijos aukščiausias vadovavimo organas yra visuotinis narių susirinkimas, LAVS  – ataskaitinės ir ataskaitinės rinkiminės  konferencijos, į kurias delegatus siunčia kiekviena regioninė organizacija.