Spalio 23 d. Vantoje (Suomija) vykstančioje tarptautinės aeronautikos federacijos (FAI) Generalinėje konferencijoje buvo pagerbta ir Lietuvos aviacijos istorijos atkūrėjų iniciatyva – A. Gustaičio lėktuvų ANBO atstatymą pradėjusiai neformaliai aviacijos istorijos entuziastų grupei – ANBO eskadrilei įteiktas FAI grupinis garbės diplomas.

FAI garbės diplomas įteikiamas asmenims ar organizacijoms, pastaraisiais metais ženkliai prisidėjusiems prie aeronautikos ar astronautikos pažangos (FAI įstatų 10.13 punktas)

ANBO eskadrilė apdovanota už visuomenės informuotumo apie nacionalinę aviaciją ir tautinės savimonės stiprinimo iniciatyvą, švietėjiškas iniciatyvas, vykdytas tiek pirmojo mokymams skirto lietuviško lėktuvo ANBO-II atkūrimo procese, tiek ir vėliau, naudojant šį orlaivį. FAI įvertino ir kitas visuomenės aviacinio švietimo ir pilietinio sąmoningumo skatinimui svarbias ANBO eskadrilės iniciatyvas – pradėta ANBO-III replikos kūrimo procesą, dalyvavimą I pasaulinio karo laikų naikintuvo Nieuport 24 replikos sukūrime, tarpukario Lietuvos karo aviacijos pilotų uniformų atkūrimą, dalyvavimą įvairiuose aviaciniuose ir švietimo renginiuose. FAI pažymėjo, kad nors vieno ANBO-II įkūrėjų žemiškas kelias nutrūko 2021 m. įvykusioje šio orlaivio katastrofoje, pati ANBO eskadrilės idėja ir jos atlikti darbai yra verti būti Europos ir pasaulio aviacinio švietimo ir istorinės atminties puoselėjimo pavyzdžiu.

Daugiau apie apdovanojimus: https://www.fai.org/news/fai-air-sports-awards-2025

Lietuvos Kariuomenė informuoja, kad Lietuvos Respublikos valdomoje ir nevaldomoje oro erdvėje 2025 m. spalio 1-9 dienomis vyks tarptautinės karinės pratybos ,,Šešėlio kirtis 2025" (angl. "Shadow strike 2025") bei spalio 16-19 dienomis vyks karinės pratybos ,,Tvirtas skydas 2025" (angl. "Strong shield 2025"), kurių metu bus vykdoma intensyvi Lietuvos ir užsienio šalių karinės aviacijos veikla. Visų aviatorių prašome atkreipti dėmesį, atidžiai sekti ir atsižvelgti į AB "Oro navigacija" skelbiamą informaciją apie karinėms pratyboms ir kitiems didelio masto renginiams nustatytas oro erdves bei apribojimus šiose nuorodose:

1. AIP papildymuose: https://www.ans.lt/lt/informaciniai-leidiniai/aip-aip-papildymai ir

2. Galiojančiuose NOTAM pranešimuose: https://www.ans.lt/lt/informaciniai-leidiniai/notam

Skraidykime saugiai!

Vyriausybė liepos pabaigoje Seimui pateikė Aviacijos įstatymo pakeitimų paketą, kuriame – daug Lietuvos bendrosios ir sportinės aviacijos bendruomenei svarbių naujovių. Vienos svarbiausių jų – išplėsti įgaliojimai Lietuvos ultralengvųjų orlaivių pilotų federacijai išduoti ultralengvojo orlaivio piloto pažymėjimus, patvirtinti ultralengvojo orlaivio piloto instruktoriaus ir ultralengvojo orlaivio piloto egzaminuotojo kvalifikaciją bei panaikinti kvalifikacijos patvirtinimo galiojimą bei įgaliojimai Lietuvos skraidyklių ir parasparnių sporto federacijai (LSPSF) išduoti skraidyklės ir parasparnio piloto pažymėjimus.

Prieš anksčiau laiko nutraukdama savo įgaliojimus, vyriausybė liepos 30 d. pritarė Aviacijos įstatymo pakeitimų projektui (pilnas pavadinimas - Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 2, 6, 16, 17, 19, 24, 27, 35, 41, 411 , 50 straipsnių, iii skyriaus dešimtojo skirsnio pavadinimo ir 3 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 192 , 193 , 312 , 531 , 532 straipsniais įstatymo projektas, Nr. TAP-25-606(2); TAP25-607(2); TAIS-25-17595(5), 25- 17596(5)) ir pateikė jį svarstymui Seime.

Įstatymo projektu siekiama įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktus, Informacinių išteklių valdymo įstatymą, Teisingumo ministerijos pateiktas saugos rekomendacijas, Įstatymo „Dėl Konvencijos dėl tarptautinių interesų, susijusių su mobiliąja įranga, ir jos Protokolo dėl su orlaivių įranga susijusių dalykų ratifikavimo“ nuostatas, ištaisyti Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūros nustatytas neatitiktis Reglamento (ES) 2017/373 nuostatoms ir kt.

Teisės akto projektu nustatoma ultralengvojo orlaivio piloto pažymėjimų ir skraidyklės ir parasparnio piloto pažymėjimų išdavimo, jų galiojimo pratęsimo, galiojimo panaikinimo, pažymėjimo patikslinimo, dublikatų išdavimo, užsienio šalyse išduotų pažymėjimų konvertavimo sąlygos; nustatomi reikalavimai gauti ultralengvojo orlaivio piloto pažymėjimą ir skraidyklės ir parasparnio piloto pažymėjimą; nustatomos ultralengvojo orlaivio piloto instruktoriaus, ultralengvojo orlaivio piloto egzaminuotojo, skraidyklės ir parasparnio piloto instruktoriaus ir skraidyklės ir parasparnio piloto egzaminuotojo kvalifikacijos patvirtinimo ir kvalifikacijos patvirtinimo panaikinimo sąlygos. Dokumentu taip pat suteikiami įgaliojimai Lietuvos ultralengvųjų orlaivių pilotų federacijai (LUOPF) išduoti ultralengvojo orlaivio piloto pažymėjimus, patvirtinti ultralengvojo orlaivio piloto instruktoriaus ir ultralengvojo orlaivio piloto egzaminuotojo kvalifikaciją bei panaikinti kvalifikacijos patvirtinimo galiojimą; suteikiami įgaliojimai Lietuvos skraidyklių ir parasparnių sporto federacijai (LSPSF) išduoti skraidyklės ir parasparnio piloto pažymėjimus, patvirtinti skraidyklės ir parasparnio piloto instruktoriaus, skraidyklės ir parasparnio piloto egzaminuotojo kvalifikaciją bei panaikinti kvalifikacijos patvirtinimo galiojimą.

Įstatymo projektu papildomi ir patikslinami Transporto kompetencijų agentūros (TKA) įgaliojimai – numatoma, kad TKA, be kita ko, vykdys Reglamente (ES) 2024/1109 nurodytos kompetentingos institucijos funkcijas, nustatomi oro eismo paslaugų, oro erdvės valdymo paslaugų, skrydžio procedūrų planavimo paslaugų teikimo ir oro erdvės struktūrų projektavimo reikalavimai, taip ištaisant ES aviacijos saugos agentūros (EASA) patikrinimo metu nustatytas neatitiktis Reglamento (ES) 2017/373 nuostatoms, įstatymo lygmeniu nustatomi civilinės aviacijos saugumo kokybės kontrolę atliekančių TKA auditorių priežiūros vykdymo įgaliojimai. Kartu  Lietuvos transporto saugos administracijai (LTSA) suteikiami įgaliojimai nustatyti patvirtinto oro vežėjo statuso suteikimo tvarką.

Pakeitimais Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių ir karinių orlaivių registrų nuostatos suderinamos su Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu, o Aviacijos įstatymas papildomas nuostatomis dėl skrydžių koordinatorių civiliniuose aerodromuose paskyrimo – į jį perkeliamos kai kurios atitinkamo Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus įsakymo nuostatos dėl prievolės aerodrome turėti skrydžių koordinatorius bei skrydžių koordinatorių kvalifikacinių reikalavimų, skrydžių koordinatoriaus paskyrimo atšaukimo.

Įstatymo projektu taip pat patikslinamos nuostatos dėl rinkliavų už bendras informacijos paslaugas dydžių nustatymo, numatant, kad TKA atlieka šių įkainių atitikties ekonominiam pagrįstumui, paslaugos kokybei ir saugai vertinimą, o vienintelis bendrų informacijos paslaugų teikėjas viešai savo interneto svetainėje skelbia rinkliavų už bendras informacijos paslaugas įkainius.

Įstatymo projektu taip pat numatoma pareiga asmeniui, planuojančiam asmeniniais tikslais vykdyti skrydžius iš / į nuosavybės teise valdomo (-ą) žemės sklypo (-ą), pranešti TKA, kartu numatant, kad tokius skrydžius galėtų vykdyti tik to žemės sklypo savininkas, naudotojas ir jų šeimos nariai; patikslinama Aviacijos įstatymo nuostata, kad TKA vykdo nekarinių valstybės orlaivių tinkamumo skraidyti priežiūrą (vietoj eksploatavimo priežiūros).

Deja, įstatymo projekto rengėjai nepakankamai atsižvelgė į Lietuvos aeroklubo ir kitų aviacijos organizacijų siūlymus atsisakyti pasenusios nuostatos, pagal kurią orlaiviai laikomi nekilnojamu turtu. Dokumente taip pat neatsižvelgta į Lietuvos aeroklubo pasiūlymą susiaurinti atvejų, kai civiliniuose aerodromuose, kuriuose neteikiamos oro eismo paslaugos, ir lauko aikštelėse aerodromo pažymėjimo ar lauko aukštelės turėtojas privalo paskirti skrydžių koordinatorių, skaičių. Teisės akto rengėjai savo nuostatą argumentavo, jog  šis pasiūlymas prieštarauja Teisingumo ministerijos ir Vidaus reikalų ministerijos pasiūlymams, pagal kuriuos buvo siūloma šiuos atvejus kaip tik išplėsti, todėl buvo nuspręsta šios nuostatos visai nekeisti.

Tesiės akto rengėjai taip pat atmetė Į ULOPF ir Lietuvos aeroklubo siūlymą nustatyti, kad teisę pilotuoti Reglamento (ES) 2018/1139 2 straipsnio 8 dalies a ir b punktuose numatytus orlaivius turi ultralengvojo orlaivio piloto pažymėjimą ir atitinkamą kvalifikaciją turintis pilotas. Toks sprendimas aiškinama neva EASA išaiškinimu, kad, minėtieji orlaiviai nelaikomi ultralengvaisiais orlaiviais, o yra aukštesnės kategorijos orlaiviai, kuriems pilotuoti reikalinga piloto mėgėjo arba lengvojo orlaivio piloto licencija.

Taip pat neatsižvelgta į LUOPF, LSPSF ir Lietuvos aeroklubo siūlymą ultralengvojo orlaivio, skraidyklės ir parasparnio piloto pažymėjimo pratęsimo atveju pilotavimo įgūdžių patikrinimą pavesti atitinkamai ultralengvojo orlaivio pilotui instruktoriui, skraidyklės ir parasparnio pilotui instruktoriui vietoj Įstatymo projekte nustatyto reikalavimo, kad tokį patikrinimą atliktų atitinkamai ultralengvojo orlaivio pilotas egzaminuotojas, skraidyklės ir parasparnio pilotas egzaminuotojas. Asociacijų ir Lietuvos aeroklubo siūlymas grindžiamas tuo, kad tikrinami jau savarankiškai skraidantys pilotai, turintys pažymėjimus, todėl jų pilotavimo įgūdžius gali patikrinti instruktoriai, kurių yra gerokai daugiau nei egzaminuotojų; instruktoriaus atliekamas patikrinimas būtų techniškai ir teritorine prasme patogesnis bei labiau prieinamas pilotams.

Įstatymo projekte neatsižvelgta ir į LUOPF ir Lietuvos aeroklubo pastabą dėl Įstatymo projekto 53(1) straipsnio 14 dalies 5 punkto, kuriame numatyta sankcija naikinti ultralengvojo orlaivio piloto pažymėjimo galiojimą tuo atveju, jei pilotui per pastaruosius dvejus metus buvo skirtos bent trys administracinės nuobaudos už skrydžių taisyklių arba piloto pažymėjime nurodytų skrydžio sąlygų pažeidimus, bei sąlyga, kad naujas piloto pažymėjimas tokiam asmeniui gali būti išduotas ne anksčiau kaip po vienų metų.

Tikimasi, kad Seimas šiuos teisės aktų pakeitimus svarstys ir įstatymą priims rudens sesijoje. Kartu pažymėtina, kad dėl teisėkūros proceso ypatybių šiemet planuojamas dar vienas Aviacijos įstatymo pakeitimų paketas.

Birželio 10 d. susisiekimo ministerijoje įvykusiame Valstybinės aviacijos saugos komisijos (VASK) posėdyje buvo svarstomi aviacijos saugos stiprinimo Lietuvoje klausimai bei VASK veiklos organizavimo aspektai.

Posėdyje Transporto kompetencijų agentūros atstovai pristatė Valstybinės aviacijos saugos programos (toliau – VASP) struktūros ir įgyvendinimo aspektus. Lietuvos VASP yra parengta pagal ICAO/EASA rekomendacijas, joje atspindima šių organizacijų suformuota aviacijos saugos programos samprata, aviacijos saugos valdymo praktika. Posėdyje taip pat aptarti VASP tikslai ir priemonės, jų įgyvendinimo aspektai, VASP sąryšis su EASA parengtu Europos aviacijos saugos planu, VASP funkcionavimo, sprendimų priėmimo mechanizmai ir kiti VASP įgyvendinimo procesai.

Posėdžio metu taip pat aptarti organizaciniai VASK veiklos klausimai - darbo reglamento projektas, VASP ir Saugos plano įgyvendinimo priežiūros ir tikslinimo mechanizmo veikimo klausimai, Lietuvoje atlikto EASA audito metu nustatytų neatitikčių taisymo (dėl VASP papildymo trūkstamais elementais, dėl VASP mokymų programos, dėl VASP įgyvendinimui skiriamų resursų įvertinimo) proceso eiga.

Aviacijos saugos valdymas politika siekiama proaktyviai mažinti saugos riziką prieš jai sukeliant aviacijos avarijas ir incidentus. Įgyvendindamos saugos valdymą, valstybės gali valdyti savo saugos veiklas labiau disciplinuotu, integruotu ir tikslingu būdu. Valstybės saugos valdymo veiklų veiksmingumo didinimo priemonės yra formalizuojamos instituciškai per Valstybinę saugos programą (angl. State Safety Programme - SSP) ir Paslaugų teikėjų saugos valdymo sistemas (angl. Service Suppliers safgety Management System  -SMS).

ICAO sutarties 19 priede (2-oji redakcija) Valstybinė saugos programa (SSP) apibrėžiama kaip integruotas reglamentų ir veiklų rinkinys, skirtas saugai gerinti. Pastaruoju metu šis apibrėžimas yra plečiamas ir ICAO 19 priede (3 redakcija, įsigaliosianti 2026 m. 3 ketvirtį) -  kaip Integruotas įstatymų, reglamentų, politikos, tikslų, procesų ir veiklų rinkinys, skirtas proaktyviai valdyti saugą.

SMS sudaro paltus priemonių rinkinys, kurios skiriamos į keturias kategorijas – saigos politika ir tikslai, saugos rizikos valdymas, saugos užtikrinimas, saugos skatinimas.

Saugos rizikos valdymo srityje ICAO valstybės narės įsipareigoja sukurti Rizikos valdymo sistemą, kuri leistų veikti vadovaujantis rizika pagrįstu modeliu ir padėtų protingai paskirstyti išteklius, atsižvelgiant į savo misiją visoje oro transporto sistemoje ir visose organizacinėse funkcijose - užtikrinant, kad būtų surinkti ir panaudoti visi galimi saugos duomenys ir informacija apie saugą; sudarydama išsamų rizikos registrą; rizikos pagrindu nustatydama prioritetus, naudojant rizikos registrą.

Šiam tikslui ICAO valstybės narės rengia Nacionalinius aviacijos saugos planus (NASP) – valstybės saugos rizikų valdymo įrankius. NAS planuose apibrėžiama valstybės strateginę kryptį aviacijos saugos valdymui. NASP išvardijami nacionalinius saugos klausimai, nustatomi nacionaliniai aviacijos saugos tikslai ir uždaviniai, aprašomi saugos tobulinimo iniciatyvos (SEI), skirtos nustatytiems saugos trūkumams spręsti ir siekti nacionalinių saugos tikslų bei uždavinių.

NASP yra gaudžiai susijęs su Globaliu aviacijos saugos planu – ICAO tikslų rinkiniu šioje srityje. 2023-2025 m. laikotarpiu GASP yra numatyti 6 tikslai – nuolat mažinti operatyvinių saugos rizikų skaičių; stiprinti saugos priežiūros pajėgumus; įgyvendinti efektyvias nacionalines saugos programas; skatinti regioninio lygmens bendradarbiavimą siekiant saugos didinimo; plėsti sektoriaus lygmens programas ir saugos informacijos tinklų veiklą; įgyvendinti valstybių įsipareigojimus dėl pakankamos saugos infrastruktūros užtikrinimo.

TKA prioritetu įvardijamas 3-asis GASP tikslas - efektyvios nacionalinės saugos programos įgyvendinimas. Lietuva aktyviai dalyvauja Europos (55 valstybių – regionas EUR/NAT) regioninio aviacijos saugos plano rengime ir įgyvendinime.

Europos Sąjungos lygmeniu šie reikalavimai yra papildyti direktyva (ES) 2018/1139 dėl bendrųjų civilinės aviacijos taisyklių. Ja nustatoma dvejų ramsčių sistema – Europos aviacijos saugos programa (EASP) nustato aviacijos saugos sistemos veikimo taisykles, o Europos aviacijos saugos plane (EPAS) išvardijami pagrindiniai aviacijos saugos iššūkiai.

EASP aprašo Europos aviacijos sistemą, jos veikėjus ir jų atsakomybes, kaip keturi SSP komponentai yra įgyvendinami Europos lygiu. Programa neapima valstybių narių įgyvendinamų veiksmų. Programą tvirtina Europos Komisija. EPAS yra 3 metų laikotarpio veiksmų planas, apimantis pagrindines rizikos sritis, susijusias su aviacijos sauga ES lygiu kartu su veiksmais, skirtais šioms rizikoms mažinti. Šį dokumentą formuoja ir tvirtina EASA ir atnaujina kasmet. EPAS strateginiu saugos tikslu įvardijamas siekis išlaikyti kolektyviai aukštą ikipandeminį aviacijos saugos lygį viso atsigavimo laikotarpiu ir pagerinti saugą po atsigavimo. 2024 m. patvirtintame EPAS numatyti 164 veiksmai, skirti šiam tikslui pasiekti.

Šių dokumentų pagrindu parengti Lietuvos SSP (Valstybinė aviacijos saugos programa) ir SPAS (Valstybinis aviacijos saugos planas). SSP apima įvairius teisės aktus, kuriais reguliuojama priežiūros veikla, saugos užtikrinimas, rizikos valdymas, duomenų rinkimas. SPAS įvardijami valstybės tikslai - kur norima eiti aviacijos saugos srityje (strategija), norimi pasiekti tikslai ir uždaviniai saugos srityje bei priemonės kaip tikimais tai pasiekti.

TKA atstovai pasidžiaugė augančia saugos kultūra – didėjančiu pranešimų apie saugos incidentus skaičiumi – jei 2020 m. sulaukta 353 tokių pranešimų, tai 2021 m. jų buvo 541, 2022 m. – 879, 2023 m.  – 1378, o 2024 m. – jau 2002.

2024 m. balandžio 8 d. susisiekimo ministro įsakymu buvo patvirtinta valstybinė aviacijos saugos programa, nustatanti išsamią aviacijos saugos užtikrinimo sistemą. Valstybinės aviacijos saugos veiksmingumo rodikliai išskirti valstybės lygmeniu (su valstybės aviacijos sistema susiję saugos tikslai ir rodikliai; su VSP įgyvendinimu susiję saugos tikslai ir rodikliai; su aviacijos veikla susiję saugos tikslai ir rodikliai) ir aviacijos organizacijų lygmeniu stebimi saugos tikslai ir rodikliai (aerodromai; antžeminių paslaugų tiekėjai; ATM/ANS; komercinis oro transportas (CAT); bendroji aviacija. Mokymo organizacijos (ATO/DTO); bendroji aviacija. Kita; tinkamumo skraidyti ir techninės priežiūros; bepiločių orlaivių sistemų valdytojai).

Valstybinės aviacijos saugos komisijos nariais be susisiekimo viceministro, susisiekimo ministerijos, Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų, Lietuvos kariuomenės kanceliarijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aviacijos valdybos, LTSA, TKA, AB „Oro navigacija“, AB „Lietuvos oro uostai“ atstovų yra ir Lietuvos aeroklubo deleguoti bendrosios aviacijos bendruomenės atstovai – tikrasis komisijos narys – Šiaulių aeroklubo viršininkas Vidas Kaupelis, pakaitinis narys – Lietuvos aeroklubo prezidentas Arūnas Gražulis.

Lietuvos bendrosios ir sportinės aviacios federacijas vienijanti skėtinė organizacija - Lieuvos aeroklubas, atsižvelgdamas į šiemet smarkiai išaugusius Transporto komptenecijų agentūros teikiamų pilotoams ir orlaiviams privalomų palsaugų tarifus ir žalingą tokio augimo poveikį Lietuvos bendrosios ir sportinės aviacijos plėtrai,  vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 8 straipsnio nuostata, numatančia kad „susisiekimo ministras arba jo įgaliota institucija ar įstaiga, tvirtindami konkrečius atlyginimo už Agentūros teikiamas administracines paslaugas dydžius, nustato 30 procentų nuolaidas už leidimų naudotis ne tarptautinių oro uostų aerodromais, lauko aikštelėmis, orlaiviais, kurie nenaudojami komercinei veiklai, išdavimą ir lengvojo orlaivio piloto licencijos, piloto mėgėjo licencijos, sklandytuvo piloto licencijos, oro baliono piloto licencijos, orlaivių, kurių sertifikuota kilimo masė ne didesnė kaip 5 670 kg, techninės priežiūros specialisto licencijos išdavimą, jeigu pateikiama deklaracija, kuria patvirtinama, kad turint šiuos leidimus ar licencijas nebus vykdoma komercinė veikla, jeigu skirtumas tarp šių paslaugų sąnaudų ir nustatytų nuolaidų dengiamas iš Susisiekimo ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų“, gegužės 12 d.kreipėsi į Susisiekimo ministrą su prašymu su prašymu dėl 30 proc. nuolaidos nustatymo šioms Transporto kompetencijų agentūros (TKA) paslaugoms, teikiamoms bendrosios ir sportinės aviacijos subjektams:

• Lietuvos aviacijos sportininkų – nacionalinių rinktinių narių – pilotų licencijų pratęsimui;
• Sportinių orlaivių, naudojamų Lietuvos aviacijos sportininkų – nacionalinių rinktinių narių – treniruotėms ir dalyvavimui tarptautinėse varžybose, metinėms tinkamumo skraidyti pažymėjimo (TSP) ir specialiojo tinkamumo skraidyti pažymėjimo (STSP) išdavimo bei pratęsimo paslaugoms;
• Senovinių orlaivių, kurių sertifikuota kilimo masė ne didesnė kaip 5 670 kg, metinėms TSP ir STSP pratęsimo paslaugoms;
• Nekomerciniams tikslams naudojamų paprastos konstrukcijos ultralengvųjų orlaivių (lėktuvų ir motorizuotų skraidyklių) specialiojo tinkamumo skraidyti pažymėjimo išdavimo paslaugoms;
• Naujai įvedamiems bepiločio orlaivio piloto sertifikavimo mokesčiams ir aviamodeliavimo klubo mokesčiams.

Kreipimusi Lietuvos aeroklubas ir Lietuvos aviacijos sporto federacijos patvirtinto esančios pasirengusios bendradarbiauti ir patekti atitinkamus Lietuvos aviacijos sportininkų ir tik sporto tikslams naudojamų jų orlaivių sąrašus. 

Lietuvos aviaicjos sporto bendruoemnė prašo, kad šios nuolaidos būtų pradėtos taikyti ir jų sąnuados jų įgyvendinimui būtų pradėtos dengti iš Susisiekimo ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, nuo šių metų vidurio, pasinaudojant galimybe atitinkamas nuostatas į traukti jau į šių metų biudžetą, 2025 m. viduryje vyksiančios valstybės biudžeto peržiūros metu.