Lietuvos aeroklubas š. m. balandžio 23 d. prisijungė prie Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) inicijuotos deklaracijos dėl Nacionalinės sporto strategijos sukūrimo.

Siūlomu politinių partijų susitarimu raginama lyderystę sporte perduoti nevyriausybinėms organizacijoms, valstybei pasiliekant tik esminius politikos formavimo bei kontrolės vykdymo mechanizmus. Susitarimu taip pat numatomas siekis sukurti Sporto strategiją, centralizuotą sportininkų rengimo olimpinėms žaidynėms sistemą bei struktūrą, stiprinti sporto federacijų kompetencijas bei kontrolę biurokratinės naštos mažinimas, sporto sistemos registro sukūrimas, ilgalaikių sporto programų sukūrimas ir plėtra, draudimas finansuoti valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis sporto šakas, kurių tarptautinės federacijos nepripažįsta pasaulinio antidopingo kodekso.

Strategijos kūrimo idėją taip pat parėmė Lietuvos sporto federacijų sąjunga, Lietuvos paralimpinis komitetas, Lietuvos savivaldybių sporto vadovų asociacija, Lietuvos olimpiečių asociacija, Lietuvos savivaldybių sporto mokymo įstaigų vadovų asociacija, Lietuvos sporto trenerių asociacija, Lietuvos studentų sporto asociacija, Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas, Lietuvos asociacija „Sportas visiems“, Lietuvos sporto meistrų asociacija „Penki žiedai“, kitos sporto organizacijos.

Pasak LTOK prezidentės ir olimpinės čempionės Dainos Gudzinevičiūtės, Lietuvos sportas išgyvena sunkius laikus dėl skubotų politinių reformų, vydytų neįsiklausius į sporto bendruomenės nuomones. Todėl visos sporto federacijos bei politinės partijos kviečiamos susivienyti ir palaikyti nevyriausybinių sporto organizacijų iniciatyvą bei kartu sukurti Nacionalinę sporto strategiją.

Balandžio 8 d. LR susisiekimo ministro įsakymu patvirtinta Valstybinė aviacijos saugos programa ir Valstybinės aviacijos saugos komisijos sudėtis.

Valstybinė aviacijos saugos komisija koordinuoja valstybinės aviacijos saugos programos įgyvendinimą, vykdo aviacijos saugos užtikrinimo veiksmingumo lygio stebėseną atsižvelgdama į valstybiniame aviacijos saugos plane nustatytus aviacijos saugos veiksmingumo lygio rodiklius. Prireikus Valstybinė aviacijos saugos komisija teikia pasiūlymus dėl aviacijos saugos veiksmingumo Lietuvoje stiprinimo.

 Valstybinės aviacijos saugos komisijos nariais be susisiekimo viceministro, susisiekimo ministerijos, Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų, Lietuvos kariuomenės kanceliarijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aviacijos valdybos, LTSA, TKA, AB „Oro navigacija“, AB „Lietuvos oro uostai“ atstovų paskirti ir Lietuvos aeroklubo deleguoti bendrosios aviacijos bendruomenės atstovai. Tikruoju komisijos nariu tapo Šiaulių aeroklubo viršininkas Vidas Kaupelis, pakaitiniu nariu – Lietuvos aeroklubo prezidentas Arūnas Gražulis.

Su Valstybine aviacijos saugos programa ir Valstybinės aviacijos saugos komisijos sudėtimi galima susipažinti šiuo adresu: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/18ad3cf0f5e011ee97d7f4f65208a4ec?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=44ccd0bf-1249-4162-a69b-47c1440941fb (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2024 m. balandžio 8 d. įsakymas Nr. 3-113 dėl Valstybinės aviacijos saugos programos patvirtinimo ir Valstybinės aviacijos saugos komisijos sudarymo (TAR, 2024-04-08, Nr. 6603)).

Š.m. balandžio 6 d. Vilniuje vyks metinė ataskaitinė-rinkiminė Lietuvos aeroklubo konferencija.

Konferencijos programą tradiciškai sudarys dvi dalys – trumpa reguliacinės aplinkos ir pokyčių apžvalga, kurią pristatys aviaciją ir valstybės paramą sportui reguliuojančių institucijų atstovai, bei Lietuvos aeroklubo ataskaitinė dalis.

Konferencijos darbotvarkė

10:00 Konferencijos atidarymas

Tylos minutė, 2023 m. mirusių aviatorių pagerbimas.

10:05-10:50 Reguliuojančių institucijų pranešimai apie bendrosios aviacijos reguliavimo pokyčius

10:50-11:00 Nusipelniusių aviatorių apdovanojimai:

Sportininkų, pasiekusių aukštus rezultatus pasaulio ir Europos čempionatuose, pagerbimas

Nusipelniusių aviatorių apdovanojimas LAK garbės ženklais

11:00-11:20 Pertrauka

Konferencijos darbo organų (pirmininko, sekretoriato, mandatų ir balsų skaičiavimo komisijų) rinkimai

Lietuvos aeroklubo prezidento ir Tarybos veiklos ataskaita

Lietuvos aeroklubo revizijos komisijos ataskaita ir metinės finansinės atskaitomybės tvirtinimas

Lietuvos aeroklubo etikos komisijos ataskaita

Lietuvos aeroklubo auditoriaus ataskaita

Lietuvos aeroklubo prezidento rinkimai

Lietuvos aeroklubo tarybos sudėties tvirtinimas

Lietuvos aeroklubo revizijos komisijos rinkimai

Delegatų į eilinę Lietuvos aeroklubo konferenciją delegavimo normų tvirtinimas

Kiti klausimai (delegatų siūlymu)

12:00 konferencijos pabaiga

Atsižvelgiant į gautus pasiūlymus darbotvarkė gali kisti. Pasiūlymus dėl darbotvarkės papildymo kviečiame teikti iki balandžio 4 d. el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

2022 m. patvirtinti Lietuvos aeroklubo įstatai numato, kad LAK prezidentas yra renkamas dvejų metų terminui, todėl šie metais bus rinkiminiai. Kandidatų į LAK prezidento postą teikimus (trumpas savęs ir veiklos programos pristatymas) kviečiame teikti iki balandžio 4 d. el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

Konferencija vyks Vilniuje, J. Basanavičiaus gimnazijos aktų salėje (S. Konarskio g. 34).

Kaip sėkmingai suderinti aviacijos sporto, skrydžių saugos poreikius ir šalies saugumo iššūkius? Kovo 5 d. Karinių oro pajėgų, AB „Oro navigacija“, Lietuvos transporto saugos agentūros ir Lietuvos aeroklubo atstovai ilgai derėjosi dėl Lietuvos oro erdvės reglamentavimo tobulinimo.

Labai svarbus klausimas - Šiaulių (Zoknių) tarptautinio oro uosto (EYSA/SQQ) ir jo prieigų oro erdvės skirstymo reglamentavimo pokyčiai. Kariškių siūlomas ir AB „Oro navigacija“ parengtas reglamentavimo pakeitimų projektas galėjo labai smarkiai „apkarpyti“ Šeduvos aerodromo (EYSE), bei specialios sklandymo zonos erdves (EYSE SGZ).

Nors susitikimo metu pasiekti sprendimo nepavyko, tačiau šalys susitarė per dvi savaites patikslinti rengiamą projektą ir užtikrinti, kad Šiaurės Lietuvos sklandytojai ir toliau galėtų lavinti savo sportinį meistriškumą, o kariškiai – saugiai ir patogiai naudotis Šiaulių (Zoknių) tarptautiniu oro uostu.

Kitas svarbus aptartas klausimas – pereinamojo aukščio arba kitaip aukštimačių nustatymo reglamentavimas. Lietuvos aviatoriai, ypač sklandytojai siekia padidinti pereinamąjį aukštį bent iki 6000 pėdų (2 000 m.), taip sudarant galimybę saugiai sklandyti tarp šiaurės ir pietų Lietuvos. Po Kauno tarptautinio oro uosto valdomosios erdvės TMA B rytinės ir Vilniaus tarptautinio oro uosto valdomosios erdvės TMA B vakarinės dalių sankirta esančio nevaldomos G oro erdvės „koridoriaus“ viršutinė tesiekia 3000 pėdų. Didelėje teritorijoje, šiaurėje beveik siekiančioje Ukmergę, pietuose – Aukštadvarį (Trakų r.) orlaivių skrydžiai yra ženkliai apriboti Kauno ir Vilniaus tarptautinių oro uostų TMA B erdvės reikalavimais, pagal kuriuos nevaldomajai oro erdvei (G klasės oro erdvė) yra priskirti tik aukščiai žemiau 3000 pėdų virš jūros lygio. Tokia valdomosios oro erdvės struktūra palieka tik siaurą ir žemą G klasės oro erdvės ruožą tarp Kauno ir Vilniaus oro uostų TMA B zonų, per kurį turi vykti visas bendrosios aviacijos eismas tarp šiaurinės ir pietinės Lietuvos dalies. Šis valdomos oro erdvės TMA B zonavimas (vadinamasis „Elektrėnų koridorius“) apsunkina bendrosios bei sportinės aviacijos, ypač sklandytuvų, taip pat karšto oro balionų skrydžius, sportininkų treniruotes, nacionalinių bei tarptautinių varžybų organizavimą, neigiamai veikia skrydžių saugą.

Tokia oro erdvės struktūra faktiškai neleidžia vykdyti skrydžių sklandytuvais, kuriems dėl jų specifikos skrendant maršrutinius skrydžius 1000 m. aukščio „lubų“, šios sąlygos neužtikrina pakankamo saugos lygio praskristi šią zoną (Elektrėnų koridorius).

Siūlomi pokyčiai sumažintų darbo krūvį ir reglamentuojančioms institucijoms, kurioms tektų nagrinėti mažiau bendrosios aviacijos prašymų rezervuoti valdomąją oro erdvę.

Šio oro erdvės reglamentavimo tobulinimą stabdo daugiausiai įvairios biurokratinės kliūtys, tebesitęsianti atsakingų institucijų reforma ir savo eilės teisėkūros procese laukiantys teisės aktai.