Lietuvos akrobatinio sklandymo bendruomenė ir Lietuvos aeroklubas (LAK) reiškia gilų nusivylimą lapkričio 12 d. FAI Akrobatinio sklandymo komisijos (CIVA) sprendimu vienašališkai, nederinus su  Lietuvos aviatoriais, perkelti 2023 m. vasarą Prienuose numatytą surengti FAI Akrobatinio sklandymo čempionatą į Lenkiją.

Lietuvos aviatoriai, Lietuvos aeroklubai ir aviacijos sporto federacijos kasmet organizuoja po vieną ar daugiau įvairių aviacijos sporto šakų pasaulio ar Europos čempionatų ar jų etapų bei dešimtis kitų tarptautinių aviacijos sporto varžybų. Šie renginiai tiek sutraukia aviacijos sportininkus iš viso pasaulio, tiek ir susilaukia aukštų įvertinimų dėl puikios renginių kokybės.

Lapkričio 12 d. CIVA paskelbė sprendimą vienašališkai perkelti pasaulio akrobatinio sklandymo čempionatą iš Lietuvos į Lenkiją. Tarp pusiau oficialiai nuskambėjusių motyvų buvo minima išaugusi sklandytuvų pakėlimo kaina, pageidavimas aerodrome turėti didesnes gelbėjimo tarnybų pajėgas, abejonės dėl varžybų direktoriaus kompetencijos. Lietuvos aviatorių argumentai, kad nuo 2019 m. kai buvo teikiama paraiška surengti šį čempionatą kuro kainos išaugo beveik dvigubai, pasirengimas spręsti su gelbėjimo tarnybų pasiekiamumu susijusius klausimus ir akcentavimas, kad siūlomi varžybų pareigūnai turi bet kokioms FAI varžyboms pakankamai patirties, liko neišklausyti. Be šių priežasčių, tenka apgailestauti, kad ne paskutinį vaidmenį ne vaidmenį panaikinant CIVA dar prieš keletą metų priimtą sprendimą dėl pasaulio čempionato organizavimo Lietuvoje galėjo turėti ir gandai apie Pociūnuose įsikūrusių aviatorių tarpusavio nesutarimus.

Toks CIVA sprendimas nubraukia ir niekais paverčia dideles Lietuvos akrobatinio sklandymo entuziastų pastangas, įdėtas rengiant paraišką, iš naujo derinant dėl Covid-19 pandemijos perkelto čempionato datą ir kitus organizacinius klausimus bei tikrai neprisideda prie Lietuvos aviatorių motyvacijos dalyvauti CIVA renginiuose didinimo. Taip pat, lieka tikėtis, kad šis įvykis taps puikiu pagrindu visiems mūsų šalies aviatoriams gerai apgalvoti asmeninių, klubinių, federacijų ir nacionalinių aviacijos sporto prioritetų hierarchiją ir jų derinimo principus.

Spalio 29-30 dienomis Jonavos sporto arenoje vyko Uždarų patalpų radijo bangomis valdomų akrobatinių lėktuvų aviamodelių F3P Pasaulio taurė "Jonavos iššūkis" ("Jonava Challenge").

Aviamodelių pilotai iš 8 valstybių varžėsi pilotažo ir skrydžių pagal muziką klasėse. Varžybose teisėjavo FAI teisėjai: Esa Eirola (Suomija), Nicolas Bleas (Prancūzija), Roland Galley (Šveicarija), Ignas Matulevičius (Lietuva), Reivo Kruus (Estija), Rimutis Paužuolis (Lietuva).

F3P-A (sudėtingasis pilotažas) laimėtojų pakyla:

1 vieta – Donatas Paužuolis (Lietuva)

2 vieta – Sébastien Micek (Prancūzija)

3 vieta – Phillip Shürmann (Šveicarija)

F3P-AFM (skrydžiai pagal muziką):

1 vieta – Donatas Paužuolis (Lietuva)

2 vieta – Sébastien Micek (Prancūzija)

3 vieta – Mindaugas Grimalis (Lietuva)

F3P-AA (pilotažas pažengusiems), prizines vietas susišlavė Estijos atstovai:

1. Edvin Penart

2. Kuno Lepind

3. Reivo Kruus

Renginio metu savo jėgas išbandė ir pradedantieji pilotai, kurie skrido paprasčiausią pilotažo kompleksą. Prizines vietas nuskynė Audriaus Kuzmos auklėtiniai: 1 vieta – Donatas Vaitkus, 2 vieta – Tautvydas Čefonovas, 3 vieta – Nelija Prapuolenaitytė.

 Patys mažiausieji galėjo sudalyvauti Rimučio Paužuolio organizuotose aviamodelių dirbtuvėse varžybose, o daugiausiai azarto sukūrė lėktuvų lenktynės, per kurias ant varžybinių juostų pakibo ne vienas modelis.

Varžybų uždarymo metu sveikinimo žodį tarė Lietuvos aeroklubo prezidentas Arūnas Gražulis ir Lietuvos aviamodelių sporto federacijos prezidentas Mantvydas Latvėnas. Jie sportininkams palinkėjo gero pasiruošimo ateinančių metų Pasaulio čempionatui, kuris organizuojamas Lietuvoje kovo 19-25 dienomis.

Dėkojame varžybų teisėjams už puikiai atliktą darbą, pilotams – už dalyvavimą, varžybų partneriams – už paramą, be kurios varžybos nebūtų įvykusios.

Varžybų įgyvendinimą finansavo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Lietuvos aeroklubas sveikina naujosios skrydžių oro balionais tvarkos įsigaliojimo sustabdymą. Keletą metų rengtą ir šiemet spalio pradžioje turėjusią įsigalioti teisės aktą ir juo nustatomą reguliavimo režimą neigiamai įvertino tiek oreiviai – oro balionų pilotai, tiek ir kiti aviacijos profesionalai, iš Vilniaus ir Kauno oro uostų skraidančių aviakompanijų pilotai. Lietuvos oro uostų atstovai taip pat ne kartą patvirtino, kad dabartinė tvarka netrukdo oro uostų saugai.

Naujoji tvarka, turėjusi padidinti skrydžių oro balionais saugą, įsigaliojusi faktiškai būtų uždraudusi skrydžius virš Vilniaus ir Kauno miesto centrų.

Lietuva yra viena nedaugelio pasaulio šalių virš kurios didžiųjų miestų jau trejetą dešimtmečių sėkmingai derinamas į oro uostus atvykstančių orlaivių ir pramoginių oro balionų judėjimas. Dabartinė oro erdvės naudojimo tvarka tiek leidžia plėtoti pasaulyje retą turizmo paslaugą – skrydžius oro balionais virš gražiausių urbanistinių šalies kompleksų, taip pat organizuoti didžiulius aviacijos renginius, kuriuose dalyvauja šimtas ir daugiau oro balionų. Ši, per trejetą dešimtmečių nusistovėjusi, praktika aviacijos pasaulyje yra vertinama kaip puikus gerosios reguliacinės praktikos pavyzdys, susipažinti su kuriuo atvyksta oreiviai ir aviacijos specialistai iš užsienio šalių.

Rugpjūčio pradžioje aviatoriams viešai išreiškus nepasitenkinimą siūlomais oro balionų skrydžių tvarkos pakeitimais, susiekimo ministro M. Skuodžio iniciatyva buvo pradėtas suinteresuotųjų pusių dialogas. Diskusijos, kurios netrukus išsiplėtojo į dvejų darbo grupių veiklą, tikimasi, kad iki naujo oro balionų skrydžių sezono pradžios padės pasiekti reguliacines funkcijas atliekančias valstybės institucijas ir aviatorius tenkinantį kompromisą.

Lietuvos aviatoriai teigiamai vertina už skrydžių valdymą atsakingos valstybės valdomos įmonės „Oro navigacija“ paskutinį rugsėjo penktadienį paskelbtą žinią atsižvelgus į visų suinteresuotų pusių argumentus sustabdyti naujosios skrydžių oro balionais tvarkos įsigaliojimą ir sprendimą pagrindinį dėmesį skirti kompromiso paieškai prioritetą teikiant skrydžių saugai.

Diskusijose dėl skrydžių oro balionais dalyvaujantys Lietuvos oreivių federacijos, Lietuvos aeroklubo atstovai, profesionalūs aviakompanijų pilotai tikisi, kad visas puses tenkinantį sprendimą pavyks pasiekti jau kitų metų pradžioje. Tokią pat viltį išreiškė ir Susisiekimo ministerijos atstovai.

Rugpjūčio 8-13 dienomis Lenkijoje, Vloclaveko (lenk. Włocławek) sporto bazėje vyko F2 (kordinių aviamodelių) pasaulio čempionatas. Jame keturiose klasėse (F2A, F2B, F2C, F2D) suaugusiųjų, jaunių ir moterų įskaitose rungėsi sportininkai iš Lietuvos, Latvijos, Danijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Slovakijos, Austrijos, Ispanijos, Rumunijos, Moldavijos, Bulgarijos, JAV, Lenkijos, Vengrijos, Švedijos, Suomijos, Ukrainos, Italijos, Vokietijos, Šveicarijos, Čekijos, Kinijos, Izraelio, Rumunijos, Mongolijos, Lenkijos, Kanados, Australijos, Singapūro, Armėnijos.

Lietuvai šiose varžybose atstovavo gausi aviamodeliuotojų rinktinė, sudaryta tiek iš patyrusių veteranų, tiek iš jų pėdomis sekančių jaunių: A. Vasiliauskas, V. Vaškys, G. Bernotas, N. Žukauskas, G. Šablinskas, G. Orlovas, Ž. Cibulskas, A. Rastenis, G. Kuckailis, R. Platkauskas, V. Rimša ir T. Rimša.

Aplenkęs 50 varžovų antrą vietą F2D (oro kautynių aviamodeliai) klasėje iškovojo ir sidabro medaliu buvo apdovanotas A. Rastenis. Sportininkas nusileido tik Suomijos atstovui J. Forss, trečioje vietoje liko moldavas I. Dementiev. Jaunių įskaitoje šioje klasėje T. Rimša iškovojo bronzą! Taip pat, bendroje įskaitoje T. Rimša ir G. Kuckailis pasidalino 17 vietą, R. Platkauskas ir V. Rimša – 37.

F2B (akrobatinės figūros) klasėje geriausią rezultatą iš lietuvių parodė A. Vasiliauskas, iškovojęs 23 vietą (iš 51). G. Bernotas liko 40-tas, V. Vaškys – 42. Ant prizininkų pakylos lipo Slovakijos, Čekijos ir JAV atstovai.

F2C (aviamodelių lenktynės) klasėje G. Orlovas ir Ž. Cibulskas nukeliavo iki pusfinalio ir užėmė 8-ą vietą, o N. Žukauskas su G. Šablinsku dėl diskvalifikacijos atrankoje liko 22 iš 23 porų. Auksą pelnė ukrainiečiai, sidabrą – prancūzai, bronzą – Singapūro atstovai.

Sveikiname Maksimą Urasovą, Čekijoje vykusiame 17-ajame pasaulio ultralengvųjų orlaivių (ULO) čempionate vienviečių skraidyklių klasėje iškovojusį aukso medalį!

M. Urasovas skraido jau šešerius metus. ULO sportu pradėjo domėtis ir pirmą kartą Lietuvos čempionate dalyvavo 2020 metais.

Sveikiname ir visa Lietuvos ultralengvųjų orlaivių komandą, komandinėje įskaitoje užsitikrinusią bronzos medalį!

Lietuvos komanda varžėsi dviejose – vienviečių (RWL1) ir dviviečių (RWL2) skraidyklių klasėse. Sportininkams reikėjo atlikti tris užduotis: navigacijos, tikslumo ir ekonominio skrydžio.

Kitų Lietuvos sportininkų rezultatai: Linas Bružikas vienviečių skraidyklių klasėje buvo 5-as (4928 taškai), Rytis Paliulis – 7-as (3693), dviviečių skraidyklių klasėje Marius Taleikis ir Artūras Laukys buvo 10-i (2331).

Komandinėje įskaitoje, pagal visų Lietuvos komandos narių taškus (16 354), Lietuva užėmė trečią vietą. Pirmieji buvo Čekijos, antri – Lenkijos atstovai. Čempionate varžėsi 70 pilotų iš 10 šalių. Lietuvai atstovavo penki sportininkai: Maksimas Urasovas, Linas Bružikas, Rytis Paliulis, Artūras Laukys ir Marius Taleikis. Antžeminė komanda –Lietuvos ultralengvųjų orlaivių pilotų federacijos prezidentas Povilas Kalinauskas ir Viktorija Kalinauskienė.

Pasaulio čempionato aukso medalis – pirmas toks aukštas pasiekimas per visą ULOPF istoriją. Jau pirmą varžybų dieną lietuviai parodė savo ambicijas ir užėmė antrą ir trečią vietas. Nors vėliau teko pabuvoti ir žemesnėse pozicijose, galutinį rezultatą lėmė nuoseklumas. Sveikiname nugalėtojus ir linkime pakartoti ir pagerinti šį pasiekimą!

Navigacijos užduoties tikslas - yra tiksliai atlikti skrydį iš anksto duotu maršrutu, išlaikant pastovų skrydžio greitį rasti įvairius objektus žemėje ir žemėlapyje pažymėti jų tikslią vietą. Beveik visose navigacijos užduotyse dalis maršruto pilotams gali būti nežinoma: sportininkai skrydžio metu pagal įvairias sąlygas turi nustatyti teisingą maršruto trajektoriją ir atlikti skrydį naujai nustatytu maršrutu. Atlikdami tikslumo užduotį sportininkai privalo nutupdyti orlaivį tiksliai į nurodytą vietą, vadinamą „deką“, 20 m pločio ir 125 m ilgio stačiakampį. Pilotui yra skiriama daugiau taškų, už nutūpimą kuo arčiau šio keturkampio pradžios. Ekonominio skrydžio užduotis - atlikti skrydį suvartojant kuo mažiau kuro.

Šiemetinis pasaulio čempionatas Lietuvos pilotams buvo pirmas po COVID pertraukos, taip pat pirmas po Lietuvoje, Ignalinos aerodrome, organizuoto Europos ultralengvųjų orlaivių čempionato. 2019-ųjų čempionatas buvo geras „apšilimas“ – ten pavyko laimėti tik komandinės įskaitos bronzos medalį.

Liepos 7 – 17 d., Birmingeme (JAV) vykstančiose Pasaulio žaidynėse debiutavo ir Lietuvos vardą garsino sportinių dronų atstovai - Arminas Volskis ir Mantas Žitkus.

Sportinių dronų lenktynėse dalyvavo 31 pilotas iš 20 pasaulio valstybių. Suskridus kvalifikacinius turus A. Volskis rikiavosi 13, M. Žitkus – 15 vietoje. Pritrūkus šiek tiek sėkmės Lietuvos sportininkai pasirodymą baigė atkrentamųjų turų metu, o finalinėje rezultatų lentelėje užėmė 17 (Arminas Volskis) ir 18 (Mantas Žitkus) vietas. Tai – itin solidus pasirodymus, vertinant tai, kad jaunieji sportininkai tokio lygio varžybose dalyvavo pirmą kartą. Anot Armino Volskio, galimybė sudalyvauti Pasaulio žaidynėse prilygsta dalyvavimui Formulės 1 lenktynėse, iki tol varžiusis beveik vien vietiniame lygmenyje. Žaidynėse sukaupta patirtis neabejotinai pasitarnaus siekiant aukštų sportinių rezultatų ateityje.

Aukso medalį sportinių dronų lenktynėse iškovojo prancūzas Killian Rousseau, sidabro – lenkas Pawel Laszczak, bronza atiteko ispanui Alejandro Zamora.

Pasaulio žaidynės – tarptautinis įvairių neolimpinių sporto šakų renginys, organizuojamas Tarptautinės pasaulio žaidynių asociacijos remiant Tarptautiniam olimpiniam komitetui. Žaidynės įprastai rengiamos kalendoriniais metais po vasaros Olimpinių žaidynių. Šiais metais jose varžosi bene 3600 sportininkų iš daugiau nei 100 valstybių. Aviacijos sportą šių metų renginyje reprezentuoja lenktyninių dronų ir parašiutų sporto disciplinos.

Rezultatų lentelė: https://twg2022.com/results/

Daugiau apie Pasaulio žaidynes: https://twg2022.com/