Lapkričio 19-22 d. Riade (Saudo Arabija) vykusioje Tarptautinės aeronautikos federacijos (FAI) 118-oje Generalinėje konferencijoje diskusijų apie aviacijos sporto dabartį ir ateities perspektyvas fone įvyko ir naujos federacijos vadovybės rinkimai.

1905 m. įkurta Tarptautinė aeronautikos federacija yra viena seniausių tarptautinių sporto federacijų pasaulyje. Kaip ir kitos sporto federacijos, FAI susiduria su technologijų pažangos sąlygojamais iššūkiais. Pagrindinis jų – skaitmeninių technologijų plėtra ir skverbtis į visas gyvenimo sritis. Greta plataus skaitmeninių technologijų taikymo „tradicinių“ aviacijos sporto šakų varžybų ir rekordų fiksavimui, aviacijos sporto skaitmenizavimas sukūrė dronų sporto šaką ir pastaraisiais metais itin sparčiai progresuojančią e-sporto kryptį. Nepaisant kartais kiek ironiško „tradicinio“ aviacijos sporto atstovų požiūrio, aviacijos e-sportas nėra tiesiog kompiuteriniai žaidimai. Aviacijos e-sportas yra pagrįstas aukšto lygio programinės įrangos, atsižvelgiančios į visus tikro skrydžio parametrus, naudojimu. Kitaip tariant – e-sporto siekiamybė pasiūlyti tokias varžybas, kurios nuo tikro skrydžio skirtųsi tik tuo, kad sportininkas asmeniškai nepatirtų orlaivį veikiančių fizinių jėgų poveikio. E-sportas vystosi tiek kaip atskira aviacijos sporto disciplina, tiek ir kaip kiekvienos aviacijos sporto šakos dalis (pvz. akrobatinių modelių skrydžiai, aviamodelių sklandymas, net ultralengvųjų orlaivių navigacinės lenktynės).

Šiuo metu FAI yra 92 nariai – nacionaliniai aeroklubai. Iš jų pilną balso teisę turi 79 laiku nario mokesčius mokantys nariai. Kiekvieno nario turimas balsų skaičius (taip pat ir nario mokestis) priklauso nuo pilotų skaičiaus konkrečioje šalyje. Pavyzdžiui, Lietuva turi 3 balsus, Latvija - 1. Švedijos atstovai, atsižvelgami į sumažėjusį pilotų skaičių, paprašė sumažinti šalies turimą balsų skaičių iki 6. Konferencijoje narystę FAI atnaujinęs Kataras deklaravo, jog šioje šalyje yra 45 tūkst. pilotų sportininkų, dėl ko šiai valstybei priklauso 7 balsai.       

Jau renginio pradžioje FAI susilaukė kritikos dėl menko naujų narių įtraukimo, didžiosios pasaulio dalies šalių neatstovavimo. Diskusijoje buvo akcentuota, kad aviacija nėra paprasta sporto šaka, ir būtent nuo kiekvienos šalies aviatorių pastangų, kaip ir politikų sąmoningumo labai priklauso tai, kaip konkrečioje valstybėje vystysis sportinė aviacija.

Konferencija prasidėjo FAI apdovanojimų įteikimu praėjusiais nusipelniusiems aviatoriams. Konferencijos metu apdovanojimai buvo įteikti tik joje dalyvavusiems laureatams. Vienas tokių apdovanojimų - FAI aukso medalis - buvo įteiktas Lietuvos ir viso pasualio sklandytojams gerai pažįstamam daugkartiniam pasaulio čempionui Sebastijanui Kawai. Lietuvos senovinių orlaivių restauravimo meistras Benvenutas Ivanauskas, kurio nuopelnai šiemet buvo įvertinti FAI Phoenix apdovanojimu, jį gaus paštu.   

Konferencijos dalyviai išklausė FAI komisijų – Aerobatikos (CIVA), Aviamodeliavimo (CIAM), Astronautikos rekordų (ICARE), Balionų (CIA), Bendrosios aviacijos (GAC), Bendrosios aviacijos sporto (CASI), Mėgėjų gamybos ir eksperimentinių (CIACA), Parašiutų (ISC), Sklandymo (IGC), Skraidyklių ir parasparnių (CIVL), Sraigtasparnių (CIG), Ultralengvųjų ir paramotorių orlaivių (CIMA) sporto komisijų bei trijų techninių FAI komisijų – aplinkosaugos (EnvC), medicinos bei psichologijos (CIMP) ir švietimo (Educ) komisijų veiklos ataskaitas.

Komisijų ataskaitose buvo iškelta daug probleminių aspektų, su kuriais susiduria aviacijos sporto varžybų organizatoriai. Teisėjų gebėjimo ir teisėjavimo kokybės iššūkius ketinama spręsti formuojant FAI lygmens mokymo ir sertifikavimo programas (CIVL komisija). Taip pat ne visi nacionaliniai aeroklubai aktyviai dalyvauja FAI ir atitinkamų FAI komisijų veikloje. Svarbi problema yra sąlygojama elitistinio ir demokratinio požiūrių susidūrimo – kai kuriose aviacijos sporto šakose itin jaučiamas siekis koncentruotis tik į aukščiausio lygio sportininkus ir varžybas, ignoruojant žemesnių gebėjimų lygio sportininkų ir naujų pilotų pritraukimo poreikius.

Vienas įdomiausių klausimų buvo ICARE komisijos informacija apie šios komisijos eksperto pateiktas Nicolas Barend pateiktas Karmano linijos (tarptautinės kosmoso ribos) apibrėžimas. Tradiciškai ši riba yra apibrėžiama kaip 100 km, tačiau Barend‘as, remdamasis Karmano tyrimais, šios linijos apibrėžimą suvedė į formulę, kurioje kosmoso riba išreiškiama per orbitinį greitį ir maksimalų pusiausvyros greitį. Matematinė formulė tik patvirtino kiek daugiau nei prieš pusę amžiaus FAI iniciatyva nustatytos kosmoso ribos teisingumą.

Konferencijos dalyviai svarstė narystės FAI paraiškas. Į FAI vienbalsiai priimtos Botsvanos parašiutų asociacija, Karališkoji Maroko lengvosios ir sporto aviacijos federacija, Juodkalnijos aeronautikos sporto federacija ir Omano aviacijos sporto komitetas. Dėl Korėjos liaudies demokratinės respublikos centrinės aviacijos asociacijos paraiška atnaujinti narystę sulaukė konferencijos dalyvių klausimų, ko išdavoje buvo nutarta balsuoti. 51% (119) balsų dauguma, 34 balsais parėmus narystę ir 14 balsų susilaikius, Šiaurės Korėjos aviacijos organizacijos narystės paraiška buvo atmesta. Konferencijos dalyviai taip pat pritarė Kambodžos aviacijos sporto federacijos pateiktai laikinosios narystės paraiškai. Kartu buvo atnaujintos dar dviejų laikinųjų narių  - Paragvajaus ir Laoso aviacijos sporto federacijų – narystės.

Konferencija patvirtino FAI biudžetą 2025 m. Biudžetas, lyginant 2024 m., išaugo 1,5 proc., t. y. infliacijos Šveicarijoje, kur ir yra įsikūrusi FAI būstinė, dydžiu.

Ši FAI konferencija buvo rinkiminė – jos dalyviai rinko FAI prezidentą, viceprezidentus bei vykdomojo biuro narius. Didžiausią intrigą sukėlė prezidento rinkimai – nors ikišiolinis FAI prezidentas Devidas Monksas (David Monks) buvo laikomas labai tikėtinu kandidatu būti perrinktas, prieš pat balsavimą jis netikėtai pareiškė atsisakantis kandidatuoti naujai keturių metų kadencijai. Kitu kandidatu buvo JAV atstovas Greg‘as Principato. Prieš pat balsavimą apie kandidatavimą į prezidento pareigas pareiškė FIA CIG komisijos pirmininkė, sraigtasparnio pilotė Lenkijos atstovė Serafina Ogończyk-Mąkowska. Slaptu balsavimu, 242 balsais (86%) naujuoju FAI prezidentu buvo išrinktas Greg'as Principato.

FAI vykdančiaisiais direktoriais buvo išrinkti Kanados atstovė Gillian Rayner (245 balsai), Suomijos atstovas Timo Hyvonen (228 balsai), Marina Vigorito (186 balsai), JAV atstovė Mary Anne Stevens (185 balsai), Islandijos atstovas August Gudmundsson (180 balsų), Slovėnijos atstovas Igor Erzen (150 balsų). Vienu FAI viceprezidentų buvo išrinktas Lietuvos aeroklubo prezidentas Arūnas Gražulis.

FAI įstatai numato, kad FAI generalinė konferencija yra rengiama Šveicarijoje, nebent ankstesnė generalinė konferencija nutartų kitaip. Paraiškas surengti 2025 m. FAI generalinę konferenciją pateikė Suomijos ir Vengrijos nacionaliniai aeroklubai. Konferencijos dalyviai 160 balsų dauguma pritarė Suomijos siūlymui surengti 2025 m. FAI generalinę konferenciją Helsinkio oro uosto prieigose – Vantaa miesto priemiestyje.

Lapkričio 21-ąją viso pasaulio oro balionų pilotai ir jiems prijaučiantieji mini Mongolfje dieną. Būtent 1783 m. lapkričio 21 d. iš Paryžiaus priemiestyje Bulonėje (pranc. Bois de Boulogne) esančio karališkojo Muete dvaro (pranc. Château de la Muette) kiemo, stebint Prancūzijos karaliui Liudvikui XVI  į orą pakilo pirmi du žmonės – Žanas-Fransua de Rozje (pranc. Jean-Francois Pilatre de Rozier) ir markizas Fransua d‘Arlandas (pranc. François Laurent d’Arlandes).

Įdomi detalė – po pirmųjų sėkmingų brolių Žozefo ir Etjeno Mongolfje sukurto oro balionų bandymų šie aviakonstruktoriai norėjo patikrinti ar oro balionu gali keliauti žmonės. Šiuo planus palaikęs karalius Liudvikas XVI pirmaisiais oro baliono keleiviais ketino paskirti nuteistus nusikaltėlius, kuriems, sėkmingos skrydžio pabaigos atveju, buvo numatęs suteikti malonę. Visgi chemijos ir fizikos mokytojas de Rozje ir karininkas d‘Arlandas perkalbėjo karalių ir išsireikalavo, kad jie taptų pirmaisiais oro keleiviais ir pilotais.

Apie 15 m. aukščio šilkinis balionas, į kurį karštą orą tiekė po juo pakabintame plieniniame kibire sukurtas laužas, per 25 skrydžio minutes įveikė apie 8 km. Skrydžio metu pilotai turėjo užduotį šį „energijos generatorių“ nuolat pildyti „kuru“ – šiaudais. Visgi pasakojama, kad karininkas d‘Arlandas buvo tiek išsigandęs, kad net negirdėjo kitoje baliono krepšio pusėje sėdėjusio de Rozje šaukimo ir raginimo mesti šiaudus į ugnį. Nusileidus oro baliono krepšyje buvo likę pakankamai kuro dar keturis ar penkis kartus ilgesniam skrydžiui, tačiau išsigandę nuo ugnies kylančių žiežirbų, pilotai nusprendė leistis pirmoje už Bulonės miško pasitaikiusioje pievoje.

Šis skrydis laikomas pirmuoju žmonių skrydžiu už orą lengvesniu skraidymo aparatu, nors Pietų Amerikos istoriją tyrinėjantys istorikai būtų linkę ginčytis, pateikdami beveik patikimus faktus, jog Naskos linijas (Peru) sukūrę žmonės taip pat galimai naudojo karšto oro balionus.

Nuo to laiko karšto oro balionų technologijos smarkiai patobulėjo – baliono viduje esantis oras yra šildomas saugiais dujiniais degikliais, jų pilotams nebūtinai reikia gauti karaliaus leidimą, o naudojamos technologijos, įskaitant vėjo krypčių programinę įrangą, leidžia nuspėti kokiais greičiais ir kokiuose aukščiuose pučia vėjas bei pagal tai reguliuoti skrydžio kryptį. Šiemet vykusių Gordono Beneto oro balionų lenktynių nugalėtojai, išmaniai naudodamiesi skirtinguose aukščiuose skirtingu greičiu ir kryptimis pūtusiais vėjais, per 67 valandas nesustodami nuskrido iš Vengrijos į Ispanijos pietus. Pastarosiose varžybose Lietuvos pilotas R. Kumža, nors ir neužėmė prizinės vietos, tačiau pagerino atitinkamą Lietuvos rekordą.

Lietuvos oro balionų pilotus vienija labai stipri Lietuvos oreivių federacija.

Tad lapkričio 21 d. su švente – Mongolfje diena – sveikiname visus karšto oro pilotus!

Sveikiname ir visus asmenis, keliaujančius oru – juk būtent šią dieną prieš 240 metų orą pakilo pirmieji oro keleiviai!

AB „Oro navigacija“ (ON), VšĮ Transporto kompetencijų agentūra (TKA) ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LHMT) kviečia visus Lietuvos oro erdvės naudotojus dalyvauti kasmetinėje konsultacijoje - susitikime su Lietuvos Respublikos oro erdvės naudotojais.

Data: 2024 m. gruodžio 12 d.

Laikas: 9:00 – 13:00 val.

Susitikimo vieta: AB „Oro navigacija“, Balio Karvelio g. 25 Vilnius, arba nuotoliniu būdu.

Konsultacijos – susitikimo programą renginio organizatoriai numato rengti atsižvelgiant į dalyvių poreikius, tad registruojantis prašoma nurodyti dominančias temas bei aktualius klausimus.

Registracija būtina, ji vyks iki 2024 m. lapkričio 27 d. 

>> REGISTRACIJA: https://forms.office.com/e/PMTDfuykqq

Numatomos susitikimo temos:

• AB „Oro navigacija“ strateginės iniciatyvos 
• Skrydžių srautų Lietuvos oro erdvėje tendencijos, perspektyvos ir oro navigacijos paslaugų rinkliavų tarifai 2025 m.
• GNSS trikdžiai Lietuvoje (situacijos apžvalga)
• Bandomosios U-Space sistemos versijos demonstravimas (šiame etape – tik bendrosios informacijos paslaugos)
• Skrydžių sauga: esama situacija ir ateities planai
• Lietuvos kariuomenės renginiai/pratybos 2025 m.
• Lietuvos aeroklubo renginiai 2025 m.
• Karštų oro balionų sezono apžvalga
• Transporto kompetencijų agentūros informacija (4-asis Veiklos rodiklių plano laikotarpis, U-Space, teisinė aplinka, kt.) 
• MET paslaugų teikimo pakeitimo link (LHMT)
• Civilinis-karinis bendradarbiavimas 2025 m.

Detali programa bus atnaujinta likus savaitei prieš susitikimą ir paskelbta svetainėje www.ans.lt.

Kviečiame dalyvauti!

Pasaulinė antidopingo agentūra (angl. World Anti-Doping Agency (WADA)) paskelbė atnaujintą dopingo preparatų sąrašą (angl. 2025 List of Prohibited Substances and Methods). Dokumentas pateikiamas adresu: https://wada-ama.us15.list-manage.com/track/click?u=b1807e279506be6f85bf0da1c&id=594e401c0d&e=647f63484c. Šis draudžiamų preparatų sąrašas įsigalios 2025 m. sausio 1 d.

Šis sąrašas yra vienas iš aštuonių privalomų tarptautinių WADA standartų, privalomų visoms Pasaulio antidopingo kodekso šalims signatarėms. Jame išvardijami preparatai, sportininkams draudžiami tiek varžybų, tiek ir ne varžybų metu.

Kartu su sąrašu paskelbti:

• pagrindinių pakeitimų sąrašas lyginant su 2024 m. dokumentu (angl. 2025 Summary of Major Modifications and Explanatory Notes); adresas - https://wada-ama.us15.list-manage.com/track/click?u=b1807e279506be6f85bf0da1c&id=8e53c36d1b&e=647f63484c).
• 2025 m. monitoringo programa (angl. 2025 Monitoring Program); adresas - https://wada-ama.us15.list-manage.com/track/click?u=b1807e279506be6f85bf0da1c&id=a9c6a80ba8&e=647f63484c.

Kviečiame visus sportininkus, jų trenerius, medikus ir šiaip sportu besidominčius susipažinti su šiais dokumentais ir jais vadovautis 2025 m. aviacijos sporto sezone.

Daugiau informacijos šia tema galima rasti Tarptautinės aeronautikos federacijos (FAI) svetainėje (https://www.fai.org/anti-doping).

Saugių ir sveikų skrydžių!

Rugsėjo 12 d. į vyko pirmasis naujos sudėties Valstybinės aviacijos saugos komisijos posėdis. Posėdyje, kuriam pirmininkavo susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas, buvo aptartos aktualūs aviacijos saugos klausimai ir skrydžių saugos didinimo priemonės.

Valstybinės aviacijos saugos komisijos sudėtis, Valstybinė aviacijos saugos programa (VASP) ir Valstybinis aviacijos saugos planas patvirtinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2024 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 3-113 „Dėl Valstybinės aviacijos saugos programos patvirtinimo ir Valstybinės aviacijos saugos komisijos sudarymo“.  VASP ir Saugos planas parengti įgyvendinant reglamento (ES) 2018/1139 7 ir 8 straipsnių nuostatas. VASP ir Saugos planą rengia Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA).

Posėdžio pradžioje TKA atstovas Andrejus Golubevas pristatė aviacijos saugos problematiką. Aviaicjos saugos politikos tikslas – valdyti su aviacija susijusias rizikas. Atitinkama programa ir priemonių planas buvo patvirtinti šių metų balandį. Kartu pažymėtina, jog Lietuvos istorijoje komercinių skrydžių metu nėra įvykę avarijų, todėl bet kokios valdymo priemonės remiasi visų pirma užsienio praktika. Pati sistema yra kurta valdyti rizikas. Ji parengta pagal ICAO 19 priedą ir ją sudaro 4 komponentai – tikslai, valdymas, užtikrinimas, skatinimas. Saugos rizikos valdymo sistemą sudaro keturios veiklos srtiys: pavojų nustatymas, rizikos vertinimas, rizikos mažinimas, rizikos toleravimas.

Savo ruožtu Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO) gali kas 8-10 m. audituoti saugos sistemų efektyvumą. Kol kas toks auditas Lietuvoje neplanuojamas.

TKA pristatė ir aviacijos saugos monitoringo rezultatus – gautus pranešimus apie aviacijos įvykius. 2017- m. gauta 530 tokių pranešimų, 2018 m. – 548, 2019 m. – 598, 2020 m. – 353, 2021 m. – 541, 2022 m. -863, 2023 m. – 1378. Tokio pranšimų skaičiaus augimo TKA nesieja su prastėjančia aviacijos saugumo padėtimi. Jų priežastimi įvardijamas LTSA ir TKA vaidmens, kaip visų pirma konsultuojančių ir patariančių, o ne baudžiančių institicijų, stiprėjimas. Pranešimai apie aviacijos įvykius visų pirma yra skirti didinti skrydžių saugai ir TKA bei LTSA atstovai džiaugiasi augančiu aviatorių sąmoningumu.

Komisijos posėdyje taip pat buvo pristatyti 2024 m. birželio 17–21 d. TKA įvykusio Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūros (EASA) standartizavimo audito rezultatai. Auditas Lietuvos civilinę aviaciją reguliuojančių institucijų veiklą įvertino teigimai. Audit metu buvo nustatytos tik 2 neatitiktys. Viena jų - viena (Nr. 24090) yra susijusi su būtinybe nustatyti VASP mokymo programą valstybės lygmeniu visoms atitinkamoms valstybės institucijoms. Komisijos nariai išklausė A. Golubevo pristatytus saugos rizikų valdymo procesus, Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) reikalavimus, Europos Sąjungos reikalavimus, rizikų valdymą globaliame kontekste, rizikų valdymo ES lygmeniu procesus, Europos aviacijos saugos planą (EPAS), EPAS ryšį su valstybės saugos planu, Lietuvos VASP, Saugos planą, diskutuota apie pranešimų apie aviacijos įvykius statistiką, jų svarbą ir konstatavo, kad Lietuvos VASP ir Saugos planas iš esmės atliepia ICAO koncepciją. Kartu buvo sutarta jog pačią VASP ir jos priedu esantį Saugos planą, jo tikslus ir jame numatytus rodiklius būtina kasmet peržiūrėti ir stebėti, kaip Saugos planas yra įgyvendinamas bei nusistatyti įgyvendinimo priežiūros ir tikslinimo mechanizmą.

Posėdyje Komisija aptarė savo darbo reglamentą ir darbo procedūras. Vadovaudamasi Aviacijos įstatymo 28 straipsnio 3 ir 4 dalimis, Komisija:

• koordinuoja valstybinės aviacijos saugos programos įgyvendinimą;
• vykdo aviacijos saugos užtikrinimo veiksmingumo lygio stebėseną (atsižvelgdama į valstybiniame aviacijos saugos plane nustatytus aviacijos saugos veiksmingumo lygio rodiklius);
• (prireikus) teikia pasiūlymus dėl aviacijos saugos veiksmingumo Lietuvoje stiprinimo.

Aviacijos įstatymas aiškiai nenumato konkrečios institucijos, atsakingos už nuolatinį nepertraukiamą VASP įgyvendinimo administravimą, koordinavimą. Šis trūkumas buvo iškeltas ir EASA audito metu. Atsi-velgdama į šias pastabas,  Komisija nutarė  pavesti LTSA kartu su TKA iki 2024 m. gruodžio 31 d. pateikti Susisiekimo ministerijai pasiūlymus dėl Komisijos darbo reglamento / darbo tvarkos taisyklių nustatymo. Šiame Komisijos darbo reglamento / darbo tvarkos taisyklių projekte turėtų būti numatyta ir veikla atitinkamos techninės pakomisės (arba darbo grupės, į kurią atsakingos institucijos deleguotų savo ekspertus), kuri būtų skirta Komisijos darbui paremti ir iš esmės atliktų VASP ir Saugos plano nuolatinį valdymą, spręstų visus organizacinius, koordinavimo ir techninius klausimus, atliktų informacijos rinkimą ir apibendrinimą, saugos rizikų analizę, rizikų prioretizavimą, rizikos valdymo veiksmų apibrėžimą, nuolatinę stebėseną ir kt., ir, apibendrinusi informaciją, pateiktų ją Komisijai kartu su pasiūlymais svarstyti, tvirtinti, taip pat priimti strateginio pobūdžio sprendimus dėl VASP ir Saugos plano įgyvendinimo.

Posėdžio metu buvo aptartos VASP peržiūros ir atnaujinimo priemonės pagal EASA audito pateiktas pastabas. EASA auditas rekomendavo peržiūrėti valstybinę aviacijos saugos politiką. Audito metu VASP „Saugos politikos“ elementas buvo įvertintas 1 lygiu (t. y. nėra įgyvendinta pilnai, bet yra įrodymų, kad dirbama). Taip pat pateikta pastaba, kad VASP nėra aprašytos aviacijos saugos „įgyvendinimo politika“. Ši politika, remiantis ICAO dokumentais, turi būti siejama su teigiamos saugos kultūros skatinimu, saugos duomenų ir saugos informacijos šaltinių apsauga (ypatingai saugant pranešėją, pateikusį informacija apie saugos problemą), galimybe paslaugų tiekėjams, turintiems veikiančią Saugos valdymo sistemą, spręsti tam tikrus saugos klausimus viduje (netaikant jiems nuobaudų ar kitų baudžiamojo pobūdžio poveikio priemonių iš priežiūros institucijos pusės).

Audito išvadose pabrėžiama, kad VASP nėra aiškiai išreikšto Saugos politikos (angl. Safety Policy) deklaravimo (Saugos politikos tikslams skirti 5 ir 6 VASP punktai). ICAO Dok. 9859 8.3.6.9 papunktyje nurodoma, kad „Aukščiausios vadovybės įsipareigojimas turėtų būti išreikštas Valstybės saugos politikoje. Valstybės saugos politika yra oficialus dokumentas, aprašantis valstybės saugos ketinimus ir kryptį. Valstybės saugos politika atspindi aukščiausios vadovybės požiūrį į saugą ir teigiamos saugos kultūros skatinimą valstybėje. Tai galima laikyti valstybės saugos misijos ir vizijos pareiškimu.“  Posėdyje dalyvavę TKA atstovai pažymėjo, kad, analizuojant saugos informaciją, identifikuotas poreikis reguliariai atnaujinti VASP, o ypač Saugos planą.

Atsižveldama į šias pastabas, Komisija nutarė pavesti LTSA, bendradarbiaujant su TKA, vėliausiai iki 2025 m. rugsėjo 12 d. parengti ir pateikti Komisijai VASP pakeitimo projektą, į kurį, įvertinant EASA audito metu nustatytus trūkumus, būtų įtraukti trūkstami elementai.

Kitą Komisijos posėdį nutarta surengti 2025 m. sausio-vasario mėn. ir jo metu aptarti pavestų užduočių atlikimo eigą.

Valstybinės aviacijos saugos komisijos nariai:

• Donata Gusčė – Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus pavaduotoja (komisijos pirmininko pavaduotoja);
• Donatas Dačkevičius – AB „Oro navigacija“ Saugos ir kokybės skyriaus vadovas (pakaitinis narys);
• Andrejus Golubevas – VšĮ Transporto kompetencijų agentūros Saugos ir kokybės skyriaus vadovas;
• Vidmantas Plėta – VšĮ Transporto kompetencijų agentūros Civilinės aviacijos departamento direktorius (pakaitinis narys);
• Agnė Katkutė – Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vyriausioji patarėja;
• Sigita Jurkšaitytė – Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės patarėja (pakaitinė narė);
• Vidas Kaupelis – Šiaulių aeroklubo viršininkas;
• Arūnas Gražulis – Lietuvos aeroklubo prezidentas (pakaitinis narys);
• Antanas Matutis – Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vadas;
• Valdas Stropus – AB Lietuvos oro uostų Operacijų departamento direktorius;
• Vidas Kšanas – AB Lietuvos oro uostų Saugos ir saugumo departamento direktorius (pakaitinis narys);
• Virginijus Steponavičius – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Aviacijos valdybos saugos inžinierius (pakaitinis narys).

Nuo 2024 m. rugpjūčio 25 d. iki rugsėjo 4 d. Lietuvos Respublikos nevaldomojoje oro erdvėje vyks tarptautinės karinės pratybos ,,Didysis erelis 2/24“ (angl. ,,GrandEagle 2/24"), kurių metu bus vykdoma intensyvi Lietuvos ir užsienio šalių karinės aviacijos veikla.

Prašome atsižvelgti į akcinės bendrovės „Oro navigacija“ skelbiamą informaciją ir 2024 m. rugpjūčio 25–rugsėjo 4 d. nevykdyti mažosios aviacijos skrydžių pratyboms suplanuotose oro erdvėse. Detalią informaciją apie pratybų oro erdves ir kitus apribojimus galima rasti šiose nuorodose:

AIP papildymai: https://www.ans.lt/lt/informaciniai-leidiniai/aip-aip-papildymai

NOTAM pranešimai: https://ans.lt/lt/informaciniai-leidiniai/notam