Lietuvos aviacijos muziejus kviečia visus aviacijai prijaučiančius susiburti jaukiam vakarui į Rasos Gustaitis knygos pristatymą!
Ypatingos reikšmės ANBO metus kviečiame pradėti nuo susitikimo Kauno Ąžuolyno bibliotekoje, sausio 15 dieną, 18 val. Ten vyks vieno garsiausių ir iškiliausių Lietuvos aviatorių, inž. brig. gen. Antano Gustaičio dukters Rasos Gustaitis knygos „Skrydis“ pristatymas.
Renginio metu į skaitytojus kreipsis ne tik pati autorė, bet ir Lietuvoje gyvenantys istorinės asmenybės giminaičiai, bus dalijamasi asmeniniais šeimos prisiminimais ir aviacijos istorijos įžvalgomis, diskutuojama ne tik apie A. Gustaičio kurtų lietuviškų lėktuvų, stebinusių visą Europą savo modernumu, reikšmę, bet ir A. Gustaičio asmenybę, jo šeimos likimą.
Knygą bus galima įsigyti renginio metu.
Nuoširdžiai kviečiame dalyvauti!
Mieli aviatoriai ir jiems prijaučiantieji,
Lietuvos aeroklubas sveikina Jus artėjančių šv. Kalėdų ir Naujųjų metų proga. Tegul šis šventinis laikotarpis atneša ramybės, šilumos ir įkvėpimo naujiems skrydžiams bei aukštumoms!
Linkime, kad 2025-aisiais Jūsų kelias siekių būtų sklandus, o kiekvienas startas – lydimas susikaupimo, stiprybės ir sėkmės ir stiprybės.
Aviacijos sportininkai - Jūsų atsidavimas aviacijai – tai sparnai, kurie pakelia Lietuvą aukščiau. Dėkojame už Jūsų darbą ir indėlį, garsinant mūsų šalies vardą pasaulyje. Tegul šventės būna kupinos džiaugsmo, o Naujieji metai – prasmingų tikslų ir neišblėstančio entuziazmo metas.
Gražių švenčių ir sėkmingų skrydžių!
Gruodžio 12 d. įvykusiame jau tradiciniu tapusiame AB „oro navigacija“ surengtame susitikime su Lietuvos oro erdvės naudotojais aptartos mūsų šalies oro erdvės naudojimo bei reglamentavimo aktualijos, institucijų pasekta pažanga ir ateities planai, pristatyti Lietuvos bendrosios ir sportinės aviacijos planai ir siekiai artimai ateičiai. Susitikimo, kuriame fiziškai dalyvavo kelios dešimtys įvairių institucijų atstovų, o stebėjo daugiau nei 80 žiūrovų, vaizdo įrašą ir prezentacijų medžiagą netrukus planuojama paskelbti internete.
Susitikimo metu LAK prezidentas Arūnas Gražulis pristatė 2025 m. Lietuvos aviacijos renginių kalendorių bei pagrindines aviatorių problemas, kurių sprendimui tikimasi oro erdvę reguliuojančių institucijų pagalbos. Aktualiausiomis problemomis įvardintos radijo ryšio kokybės gerinimas, skrydžių vadovų darbo organizavimas, kai vienas skrydžių vadovas aptarnauja tris skrydžių informavimo sektorius, oro erdvės naudojimo iniciatyvų koordinavimas ir informavimas apie savo planus, taip pat sąlygų karšto oro balionų skrydžiams gerinimas, apatinės valdomos oro erdvės ribos pakėlimas „Elektrėnų koridoriuje“, kuris sudarytų sąlygas patogiems skrydžiams tarp Pietų ir Šiaurės Lietuvos, oro erdvės struktūros pertvarkymo poreikis Kauno apylinkėse, Kauno ir Vilniaus tarptautinių oro uostų valdomos oro erdvės pertvarkymo į D klasę poreikis. Keisto sutapimo dėka LAK iškelti klausimai iš esmės atitiko „Oro navigacijos“ pateiktus veiklos planus – šios institucijos atstovai pažadėjau jau kitais metas pradėti spręsti daugumą iškeltų klausimų.
AB „Oro navigacija“ atstovai pasidžiaugė nuo 354 iki 399 išaugusiu pranešimų apie aviacijos saugai svarbius įvykius skaičiumi. AB „Oro navigacija“ atstovai pristatė pasirengimą bepiločių orlaivių skrydžiams skirtos „U space“ erdvės ekosistemos diegimui ir galimos paslaugų kainodaros gaires, laikino oro erdvės rezervavimo sistemos „Positive DAR“ koncepciją. Kartu šios įmonės atstovai atkreipė dėmesį į blogąją praktiką – neretai pasitaikančius atvejus, kai oro erdvės naudotojai rezervuoja oro erdvę rytojaus skrydžiams, tačiau atėjus metui jos nei aktyvuoja nei atšaukia aktyvacijos. Kita blogoji praktika – vis dar nenaudojamas AB „Oro navigacija“ instrumentas, skirtas pranešti apie radijo ryšio paslaugų sutrikimus: per metus viso gauti du pranešimai.
AB „Oro navigacija“ atstovai taip pat pristatė skrydžių srautų Lietuvos oro erdvėje statistiką ir tendencijas – nors bendras skrydžių skaičius vis dar atsilieka nuo ikikarinių rodiklių, tačiau terminalinių skrydžių (t.y. prasidedančių ar besibaigiančių Lietuvoje) skaičius jau yra aplenkęs atitinkamą 2019 m. rodiklį, aviakompanijų pelnai ir pajamos stabiliai auga, taip pat auga ir keleivių srautai. Deja, dėl ženkliai sumažėjusių tranzitinių skrydžių skaičiaus, AB „Oro navigacija“ pajamos vis dar smarkiai atsiieka nuo 2019 m. rodiklio.
Transporto kompetencijų agentūros atstovai pristatė reguliacinės aplinkos pokyčius sąlygotus naujai priimto SES2+ reglamentą. Dauguma šių pokyčių yra susiję su konkurencijos elementų įvedimu į oro paslaugų teikimą, tinklo valdymo ir skaidrumo reikalavimais bei su bendrųjų informacijos paslaugų (CIS) teikimu bepiločių orlaivių skrydžiams. Taip pat TKA atstovai pristatė savo planus ketvirtajam Bendros Europos dangaus iniciatyvos laikotarpiui (2025-2029 m.)., susijusius su įstaigos veiklos efektyvumo gerinimu.
Hidrometeorologijos tarnybos atstovė pristatė orų prognozavimo sistemos tobulinimo pažangą – meteorologinių radarų atnaujinimo darbų eigą, naujos oro stebėjimo sistemos įrengimo Kauno, Palangos ir Vilniaus oro uostuose planus, atnaujintą LHMT interneto svetainę bei naujai sukurtą aviatoriams skirtą oro prognozių svetainę (www.avia.meteo.lt), meteorologinių pranešimų teikimo nauju IWXXM formatu planus bei ketinimus prisijungti prie Danijos, Suomijos ir Švedijos meteorologų kuriamos orų prognozavimo sistemos LLF.
Lietuvos karinių oro pajėgų štabo atstovas pristatė oro erdvės organizavimo pokyčius ir operacijų 2025 m. planus. Šiemet kariškiai planuoja net dešimt didelių karinių aviacijos pratybų („Grifono žaibas 25“ (gegužės 3-21 d.), „Geležinis Vilkas 25-1“ (gegužės 6-18 d.), „Staigus atsakas 25“ (gegužės 11-31 d.), „Budrus sakalas 2025“ (birželio 01-15 d.), „Baltops 25“ (birželio 1-20 d.), „Ramšteino lydinys 25-1“(II ketv.), „Ramšteino lydinys 25-2“ (II ketv.), „Ramšteino lydinys 25-3“ (III ketv.), „Audros smūgis 25“ (spalio 10-31 d.) ir „Geležinis Vilkas 25-2“ (IV ketv.). Kai kurios šių pratybų vyks didelėje šalies teritorijos dalyje ir nedideliuose aukščiuose, kas turės ženklų poveikį bendrosios ir sportinės aviacijos skrydžiams.
Didelio susirinkusių dėmesio susilaukė Ryšių reguliavimo tarnybos atstovo pranešimas apie palydovinės navigacijos sistemos paslaugų sutrikimus. Pastaraisiais metais tokių sutrikimų, siejamų su GPS signalo trikdymu (angl. jamming) arba klastojimu (angl. spoofing) skaičius išaugo keletą kartų. Jau kuris laikas kaip „Oro navigacijos“ leidžiamuose pranešimuose įguloms (NOTAM) nurodoma jog GPS signalas gali būti trikdomas. Lietuva šiuo požiūriu nėra išskirtinė – GPS signalo trikdžiai fiksuojami Bulgarijoje, Suomijoje, Estijoje, Latvijoje, Rumunijoje, Turkijoje. Itin dažnai šie trikdžiai fiksuojami „Suvalkų koridoriuje“. Šių metų lapkričio pradžioje naujas trikdžių šaltinis užfiksuotas RF Kaliningrado srityje.
Lapkričio 19-22 d. Riade (Saudo Arabija) vykusioje Tarptautinės aeronautikos federacijos (FAI) 118-oje Generalinėje konferencijoje diskusijų apie aviacijos sporto dabartį ir ateities perspektyvas fone įvyko ir naujos federacijos vadovybės rinkimai.
1905 m. įkurta Tarptautinė aeronautikos federacija yra viena seniausių tarptautinių sporto federacijų pasaulyje. Kaip ir kitos sporto federacijos, FAI susiduria su technologijų pažangos sąlygojamais iššūkiais. Pagrindinis jų – skaitmeninių technologijų plėtra ir skverbtis į visas gyvenimo sritis. Greta plataus skaitmeninių technologijų taikymo „tradicinių“ aviacijos sporto šakų varžybų ir rekordų fiksavimui, aviacijos sporto skaitmenizavimas sukūrė dronų sporto šaką ir pastaraisiais metais itin sparčiai progresuojančią e-sporto kryptį. Nepaisant kartais kiek ironiško „tradicinio“ aviacijos sporto atstovų požiūrio, aviacijos e-sportas nėra tiesiog kompiuteriniai žaidimai. Aviacijos e-sportas yra pagrįstas aukšto lygio programinės įrangos, atsižvelgiančios į visus tikro skrydžio parametrus, naudojimu. Kitaip tariant – e-sporto siekiamybė pasiūlyti tokias varžybas, kurios nuo tikro skrydžio skirtųsi tik tuo, kad sportininkas asmeniškai nepatirtų orlaivį veikiančių fizinių jėgų poveikio. E-sportas vystosi tiek kaip atskira aviacijos sporto disciplina, tiek ir kaip kiekvienos aviacijos sporto šakos dalis (pvz. akrobatinių modelių skrydžiai, aviamodelių sklandymas, net ultralengvųjų orlaivių navigacinės lenktynės).
Šiuo metu FAI yra 92 nariai – nacionaliniai aeroklubai. Iš jų pilną balso teisę turi 79 laiku nario mokesčius mokantys nariai. Kiekvieno nario turimas balsų skaičius (taip pat ir nario mokestis) priklauso nuo pilotų skaičiaus konkrečioje šalyje. Pavyzdžiui, Lietuva turi 3 balsus, Latvija - 1. Švedijos atstovai, atsižvelgami į sumažėjusį pilotų skaičių, paprašė sumažinti šalies turimą balsų skaičių iki 6. Konferencijoje narystę FAI atnaujinęs Kataras deklaravo, jog šioje šalyje yra 45 tūkst. pilotų sportininkų, dėl ko šiai valstybei priklauso 7 balsai.
Jau renginio pradžioje FAI susilaukė kritikos dėl menko naujų narių įtraukimo, didžiosios pasaulio dalies šalių neatstovavimo. Diskusijoje buvo akcentuota, kad aviacija nėra paprasta sporto šaka, ir būtent nuo kiekvienos šalies aviatorių pastangų, kaip ir politikų sąmoningumo labai priklauso tai, kaip konkrečioje valstybėje vystysis sportinė aviacija.
Konferencija prasidėjo FAI apdovanojimų įteikimu praėjusiais nusipelniusiems aviatoriams. Konferencijos metu apdovanojimai buvo įteikti tik joje dalyvavusiems laureatams. Vienas tokių apdovanojimų - FAI aukso medalis - buvo įteiktas Lietuvos ir viso pasualio sklandytojams gerai pažįstamam daugkartiniam pasaulio čempionui Sebastijanui Kawai. Lietuvos senovinių orlaivių restauravimo meistras Benvenutas Ivanauskas, kurio nuopelnai šiemet buvo įvertinti FAI Phoenix apdovanojimu, jį gaus paštu.
Konferencijos dalyviai išklausė FAI komisijų – Aerobatikos (CIVA), Aviamodeliavimo (CIAM), Astronautikos rekordų (ICARE), Balionų (CIA), Bendrosios aviacijos (GAC), Bendrosios aviacijos sporto (CASI), Mėgėjų gamybos ir eksperimentinių (CIACA), Parašiutų (ISC), Sklandymo (IGC), Skraidyklių ir parasparnių (CIVL), Sraigtasparnių (CIG), Ultralengvųjų ir paramotorių orlaivių (CIMA) sporto komisijų bei trijų techninių FAI komisijų – aplinkosaugos (EnvC), medicinos bei psichologijos (CIMP) ir švietimo (Educ) komisijų veiklos ataskaitas.
Komisijų ataskaitose buvo iškelta daug probleminių aspektų, su kuriais susiduria aviacijos sporto varžybų organizatoriai. Teisėjų gebėjimo ir teisėjavimo kokybės iššūkius ketinama spręsti formuojant FAI lygmens mokymo ir sertifikavimo programas (CIVL komisija). Taip pat ne visi nacionaliniai aeroklubai aktyviai dalyvauja FAI ir atitinkamų FAI komisijų veikloje. Svarbi problema yra sąlygojama elitistinio ir demokratinio požiūrių susidūrimo – kai kuriose aviacijos sporto šakose itin jaučiamas siekis koncentruotis tik į aukščiausio lygio sportininkus ir varžybas, ignoruojant žemesnių gebėjimų lygio sportininkų ir naujų pilotų pritraukimo poreikius.
Vienas įdomiausių klausimų buvo ICARE komisijos informacija apie šios komisijos eksperto pateiktas Nicolas Barend pateiktas Karmano linijos (tarptautinės kosmoso ribos) apibrėžimas. Tradiciškai ši riba yra apibrėžiama kaip 100 km, tačiau Barend‘as, remdamasis Karmano tyrimais, šios linijos apibrėžimą suvedė į formulę, kurioje kosmoso riba išreiškiama per orbitinį greitį ir maksimalų pusiausvyros greitį. Matematinė formulė tik patvirtino kiek daugiau nei prieš pusę amžiaus FAI iniciatyva nustatytos kosmoso ribos teisingumą.
Konferencijos dalyviai svarstė narystės FAI paraiškas. Į FAI vienbalsiai priimtos Botsvanos parašiutų asociacija, Karališkoji Maroko lengvosios ir sporto aviacijos federacija, Juodkalnijos aeronautikos sporto federacija ir Omano aviacijos sporto komitetas. Dėl Korėjos liaudies demokratinės respublikos centrinės aviacijos asociacijos paraiška atnaujinti narystę sulaukė konferencijos dalyvių klausimų, ko išdavoje buvo nutarta balsuoti. 51% (119) balsų dauguma, 34 balsais parėmus narystę ir 14 balsų susilaikius, Šiaurės Korėjos aviacijos organizacijos narystės paraiška buvo atmesta. Konferencijos dalyviai taip pat pritarė Kambodžos aviacijos sporto federacijos pateiktai laikinosios narystės paraiškai. Kartu buvo atnaujintos dar dviejų laikinųjų narių - Paragvajaus ir Laoso aviacijos sporto federacijų – narystės.
Konferencija patvirtino FAI biudžetą 2025 m. Biudžetas, lyginant 2024 m., išaugo 1,5 proc., t. y. infliacijos Šveicarijoje, kur ir yra įsikūrusi FAI būstinė, dydžiu.
Ši FAI konferencija buvo rinkiminė – jos dalyviai rinko FAI prezidentą, viceprezidentus bei vykdomojo biuro narius. Didžiausią intrigą sukėlė prezidento rinkimai – nors ikišiolinis FAI prezidentas Devidas Monksas (David Monks) buvo laikomas labai tikėtinu kandidatu būti perrinktas, prieš pat balsavimą jis netikėtai pareiškė atsisakantis kandidatuoti naujai keturių metų kadencijai. Kitu kandidatu buvo JAV atstovas Greg‘as Principato. Prieš pat balsavimą apie kandidatavimą į prezidento pareigas pareiškė FIA CIG komisijos pirmininkė, sraigtasparnio pilotė Lenkijos atstovė Serafina Ogończyk-Mąkowska. Slaptu balsavimu, 242 balsais (86%) naujuoju FAI prezidentu buvo išrinktas Greg'as Principato.
FAI vykdančiaisiais direktoriais buvo išrinkti Kanados atstovė Gillian Rayner (245 balsai), Suomijos atstovas Timo Hyvonen (228 balsai), Marina Vigorito (186 balsai), JAV atstovė Mary Anne Stevens (185 balsai), Islandijos atstovas August Gudmundsson (180 balsų), Slovėnijos atstovas Igor Erzen (150 balsų). Vienu FAI viceprezidentų buvo išrinktas Lietuvos aeroklubo prezidentas Arūnas Gražulis.
FAI įstatai numato, kad FAI generalinė konferencija yra rengiama Šveicarijoje, nebent ankstesnė generalinė konferencija nutartų kitaip. Paraiškas surengti 2025 m. FAI generalinę konferenciją pateikė Suomijos ir Vengrijos nacionaliniai aeroklubai. Konferencijos dalyviai 160 balsų dauguma pritarė Suomijos siūlymui surengti 2025 m. FAI generalinę konferenciją Helsinkio oro uosto prieigose – Vantaa miesto priemiestyje.
Lapkričio 21-ąją viso pasaulio oro balionų pilotai ir jiems prijaučiantieji mini Mongolfje dieną. Būtent 1783 m. lapkričio 21 d. iš Paryžiaus priemiestyje Bulonėje (pranc. Bois de Boulogne) esančio karališkojo Muete dvaro (pranc. Château de la Muette) kiemo, stebint Prancūzijos karaliui Liudvikui XVI į orą pakilo pirmi du žmonės – Žanas-Fransua de Rozje (pranc. Jean-Francois Pilatre de Rozier) ir markizas Fransua d‘Arlandas (pranc. François Laurent d’Arlandes).
Įdomi detalė – po pirmųjų sėkmingų brolių Žozefo ir Etjeno Mongolfje sukurto oro balionų bandymų šie aviakonstruktoriai norėjo patikrinti ar oro balionu gali keliauti žmonės. Šiuo planus palaikęs karalius Liudvikas XVI pirmaisiais oro baliono keleiviais ketino paskirti nuteistus nusikaltėlius, kuriems, sėkmingos skrydžio pabaigos atveju, buvo numatęs suteikti malonę. Visgi chemijos ir fizikos mokytojas de Rozje ir karininkas d‘Arlandas perkalbėjo karalių ir išsireikalavo, kad jie taptų pirmaisiais oro keleiviais ir pilotais.
Apie 15 m. aukščio šilkinis balionas, į kurį karštą orą tiekė po juo pakabintame plieniniame kibire sukurtas laužas, per 25 skrydžio minutes įveikė apie 8 km. Skrydžio metu pilotai turėjo užduotį šį „energijos generatorių“ nuolat pildyti „kuru“ – šiaudais. Visgi pasakojama, kad karininkas d‘Arlandas buvo tiek išsigandęs, kad net negirdėjo kitoje baliono krepšio pusėje sėdėjusio de Rozje šaukimo ir raginimo mesti šiaudus į ugnį. Nusileidus oro baliono krepšyje buvo likę pakankamai kuro dar keturis ar penkis kartus ilgesniam skrydžiui, tačiau išsigandę nuo ugnies kylančių žiežirbų, pilotai nusprendė leistis pirmoje už Bulonės miško pasitaikiusioje pievoje.
Šis skrydis laikomas pirmuoju žmonių skrydžiu už orą lengvesniu skraidymo aparatu, nors Pietų Amerikos istoriją tyrinėjantys istorikai būtų linkę ginčytis, pateikdami beveik patikimus faktus, jog Naskos linijas (Peru) sukūrę žmonės taip pat galimai naudojo karšto oro balionus.
Nuo to laiko karšto oro balionų technologijos smarkiai patobulėjo – baliono viduje esantis oras yra šildomas saugiais dujiniais degikliais, jų pilotams nebūtinai reikia gauti karaliaus leidimą, o naudojamos technologijos, įskaitant vėjo krypčių programinę įrangą, leidžia nuspėti kokiais greičiais ir kokiuose aukščiuose pučia vėjas bei pagal tai reguliuoti skrydžio kryptį. Šiemet vykusių Gordono Beneto oro balionų lenktynių nugalėtojai, išmaniai naudodamiesi skirtinguose aukščiuose skirtingu greičiu ir kryptimis pūtusiais vėjais, per 67 valandas nesustodami nuskrido iš Vengrijos į Ispanijos pietus. Pastarosiose varžybose Lietuvos pilotas R. Kumža, nors ir neužėmė prizinės vietos, tačiau pagerino atitinkamą Lietuvos rekordą.
Lietuvos oro balionų pilotus vienija labai stipri Lietuvos oreivių federacija.
Tad lapkričio 21 d. su švente – Mongolfje diena – sveikiname visus karšto oro pilotus!
Sveikiname ir visus asmenis, keliaujančius oru – juk būtent šią dieną prieš 240 metų orą pakilo pirmieji oro keleiviai!
