Daugkartinis aviamodelių oro kautynių prizininkas A. Rastenis iškovojo pasaulio čempionato sidabrą, jaunius T. Rimša - bronzą

Rugpjūčio 8-13 dienomis Lenkijoje, Vloclaveko (lenk. Włocławek) sporto bazėje vyko F2 (kordinių aviamodelių) pasaulio čempionatas. Jame keturiose klasėse (F2A, F2B, F2C, F2D) suaugusiųjų, jaunių ir moterų įskaitose rungėsi sportininkai iš Lietuvos, Latvijos, Danijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Slovakijos, Austrijos, Ispanijos, Rumunijos, Moldavijos, Bulgarijos, JAV, Lenkijos, Vengrijos, Švedijos, Suomijos, Ukrainos, Italijos, Vokietijos, Šveicarijos, Čekijos, Kinijos, Izraelio, Rumunijos, Mongolijos, Lenkijos, Kanados, Australijos, Singapūro, Armėnijos.

Lietuvai šiose varžybose atstovavo gausi aviamodeliuotojų rinktinė, sudaryta tiek iš patyrusių veteranų, tiek iš jų pėdomis sekančių jaunių: A. Vasiliauskas, V. Vaškys, G. Bernotas, N. Žukauskas, G. Šablinskas, G. Orlovas, Ž. Cibulskas, A. Rastenis, G. Kuckailis, R. Platkauskas, V. Rimša ir T. Rimša.

Aplenkęs 50 varžovų antrą vietą F2D (oro kautynių aviamodeliai) klasėje iškovojo ir sidabro medaliu buvo apdovanotas A. Rastenis. Sportininkas nusileido tik Suomijos atstovui J. Forss, trečioje vietoje liko moldavas I. Dementiev. Jaunių įskaitoje šioje klasėje T. Rimša iškovojo bronzą! Taip pat, bendroje įskaitoje T. Rimša ir G. Kuckailis pasidalino 17 vietą, R. Platkauskas ir V. Rimša – 37.

F2B (akrobatinės figūros) klasėje geriausią rezultatą iš lietuvių parodė A. Vasiliauskas, iškovojęs 23 vietą (iš 51). G. Bernotas liko 40-tas, V. Vaškys – 42. Ant prizininkų pakylos lipo Slovakijos, Čekijos ir JAV atstovai.

F2C (aviamodelių lenktynės) klasėje G. Orlovas ir Ž. Cibulskas nukeliavo iki pusfinalio ir užėmė 8-ą vietą, o N. Žukauskas su G. Šablinsku dėl diskvalifikacijos atrankoje liko 22 iš 23 porų. Auksą pelnė ukrainiečiai, sidabrą – prancūzai, bronzą – Singapūro atstovai.

Lietuvos sportininkas – pasaulio ultralengvųjų orlaivių čempionas!

Sveikiname Maksimą Urasovą, Čekijoje vykusiame 17-ajame pasaulio ultralengvųjų orlaivių (ULO) čempionate vienviečių skraidyklių klasėje iškovojusį aukso medalį!

M. Urasovas skraido jau šešerius metus. ULO sportu pradėjo domėtis ir pirmą kartą Lietuvos čempionate dalyvavo 2020 metais.

Sveikiname ir visa Lietuvos ultralengvųjų orlaivių komandą, komandinėje įskaitoje užsitikrinusią bronzos medalį!

Lietuvos komanda varžėsi dviejose – vienviečių (RWL1) ir dviviečių (RWL2) skraidyklių klasėse. Sportininkams reikėjo atlikti tris užduotis: navigacijos, tikslumo ir ekonominio skrydžio.

Kitų Lietuvos sportininkų rezultatai: Linas Bružikas vienviečių skraidyklių klasėje buvo 5-as (4928 taškai), Rytis Paliulis – 7-as (3693), dviviečių skraidyklių klasėje Marius Taleikis ir Artūras Laukys buvo 10-i (2331).

Komandinėje įskaitoje, pagal visų Lietuvos komandos narių taškus (16 354), Lietuva užėmė trečią vietą. Pirmieji buvo Čekijos, antri – Lenkijos atstovai. Čempionate varžėsi 70 pilotų iš 10 šalių. Lietuvai atstovavo penki sportininkai: Maksimas Urasovas, Linas Bružikas, Rytis Paliulis, Artūras Laukys ir Marius Taleikis. Antžeminė komanda –Lietuvos ultralengvųjų orlaivių pilotų federacijos prezidentas Povilas Kalinauskas ir Viktorija Kalinauskienė.

Pasaulio čempionato aukso medalis – pirmas toks aukštas pasiekimas per visą ULOPF istoriją. Jau pirmą varžybų dieną lietuviai parodė savo ambicijas ir užėmė antrą ir trečią vietas. Nors vėliau teko pabuvoti ir žemesnėse pozicijose, galutinį rezultatą lėmė nuoseklumas. Sveikiname nugalėtojus ir linkime pakartoti ir pagerinti šį pasiekimą!

Navigacijos užduoties tikslas - yra tiksliai atlikti skrydį iš anksto duotu maršrutu, išlaikant pastovų skrydžio greitį rasti įvairius objektus žemėje ir žemėlapyje pažymėti jų tikslią vietą. Beveik visose navigacijos užduotyse dalis maršruto pilotams gali būti nežinoma: sportininkai skrydžio metu pagal įvairias sąlygas turi nustatyti teisingą maršruto trajektoriją ir atlikti skrydį naujai nustatytu maršrutu. Atlikdami tikslumo užduotį sportininkai privalo nutupdyti orlaivį tiksliai į nurodytą vietą, vadinamą „deką“, 20 m pločio ir 125 m ilgio stačiakampį. Pilotui yra skiriama daugiau taškų, už nutūpimą kuo arčiau šio keturkampio pradžios. Ekonominio skrydžio užduotis - atlikti skrydį suvartojant kuo mažiau kuro.

Šiemetinis pasaulio čempionatas Lietuvos pilotams buvo pirmas po COVID pertraukos, taip pat pirmas po Lietuvoje, Ignalinos aerodrome, organizuoto Europos ultralengvųjų orlaivių čempionato. 2019-ųjų čempionatas buvo geras „apšilimas“ – ten pavyko laimėti tik komandinės įskaitos bronzos medalį.

Solidus Lietuvos sportinių dronų atstovų debiutas Pasaulio žaidynėse

Liepos 7 – 17 d., Birmingeme (JAV) vykstančiose Pasaulio žaidynėse debiutavo ir Lietuvos vardą garsino sportinių dronų atstovai - Arminas Volskis ir Mantas Žitkus.

Sportinių dronų lenktynėse dalyvavo 31 pilotas iš 20 pasaulio valstybių. Suskridus kvalifikacinius turus A. Volskis rikiavosi 13, M. Žitkus – 15 vietoje. Pritrūkus šiek tiek sėkmės Lietuvos sportininkai pasirodymą baigė atkrentamųjų turų metu, o finalinėje rezultatų lentelėje užėmė 17 (Arminas Volskis) ir 18 (Mantas Žitkus) vietas. Tai – itin solidus pasirodymus, vertinant tai, kad jaunieji sportininkai tokio lygio varžybose dalyvavo pirmą kartą. Anot Armino Volskio, galimybė sudalyvauti Pasaulio žaidynėse prilygsta dalyvavimui Formulės 1 lenktynėse, iki tol varžiusis beveik vien vietiniame lygmenyje. Žaidynėse sukaupta patirtis neabejotinai pasitarnaus siekiant aukštų sportinių rezultatų ateityje.

Aukso medalį sportinių dronų lenktynėse iškovojo prancūzas Killian Rousseau, sidabro – lenkas Pawel Laszczak, bronza atiteko ispanui Alejandro Zamora.

Pasaulio žaidynės – tarptautinis įvairių neolimpinių sporto šakų renginys, organizuojamas Tarptautinės pasaulio žaidynių asociacijos remiant Tarptautiniam olimpiniam komitetui. Žaidynės įprastai rengiamos kalendoriniais metais po vasaros Olimpinių žaidynių. Šiais metais jose varžosi bene 3600 sportininkų iš daugiau nei 100 valstybių. Aviacijos sportą šių metų renginyje reprezentuoja lenktyninių dronų ir parašiutų sporto disciplinos.

Rezultatų lentelė: https://twg2022.com/results/

Daugiau apie Pasaulio žaidynes: https://twg2022.com/

Pociūnuose prasideda iš karto du – Europos ir pasaulio sklandymo čempionatai

Pirmą kartą Lietuvoje, Pociūnų aerodrome, prasideda iš karto du – 21-asis FAI Europos ir 4-asis FAI pasaulio 13,5 metrų klasės sklandymo čempionatai. Į Prienų rajone esantį aerodromą susirinko beveik 100 sportininkų iš 21 pasaulio šalies. Dvi savaites – nuo liepos 2 iki 16 dienos geriausi pasaulio sklandytojai varžysis dėl nugalėtojų titulo.

„Pasaulio ir Europos čempionatai, du renginiai, daug dalyvių. Taip, ir atsakomybė didelė, bet viskas įgyvendinama“, – sako Lietuvos sklandymo sporto federacijos prezidentas Linas Miežlaiškis.

Šiomis dienomis padangė Pociūnuose jau kaista ne tik nuo saulės, o toliau kais dar labiau. Jei prasidėjus treniruočių savaitei dalyviai daugiau dėmesio galėjo skirti aplinkos, aerodromo ar vietų pažinimui, šiandien prasideda oficialios treniruotės, kur viskas jau vyksta kaip realiose varžybose.

Čempionatų atidarymas vyks liepos 2 d., 17 val., Prienų sporto centre.

Europos čempionato dalyviai varžysis 15 metrų, standartinės ir klubinės klasės įskaitose. Pasaulio čempionate – 13,5 metrų klasės įskaitoje. Sklandytuvus kels 15 lėktuvų, dirbs kelios dešimtys savanorių.

Lietuva turi gausią komandą

„Kada čempionatai vyksta užsienyje, tai dėl finansų, tai dėl laiko stokos ar kitų priežasčių ne visada pavyksta komandos nariui išvažiuoti. Tad būna, kad vyksta nedaug dalyvių“, – sako čempionatų direktorius Vladas Motūza.

Šį kartą Lietuvai čempionatuose atstovaus pilna komanda – 8 sportininkai: Gintaras Drevinskas, Marius Pluščauskas (15 metrų klasė), Gvidas Sabeckis, Ringaudas Kikalas (standartinė klasė), Andrejus Lebedevas, Artūras Pilvinis (klubinė klasė), Linas Miežlaiškis ir Darius Gudžiūnas (13,5 metrų klasė).

Nors vasaros pradžios orai ir nelepino, sklandymo sezonas Lietuvoje prasidėjo aktyviai. Sklandytojai galėjo pasitreniruoti ir pakovoti ne tik užsienyje, bet ir „Baltijos taurės“ varžybose, Atviros klasės sklandymo čempionate Pociūnuose, tarptautiniame „Grand prix“ lenktynių etape Paluknyje.

Lietuvos aeroklubo pareiškimas dėl iniciatyvų riboti bendrosios aviacijos skrydžius Lietuvos oro erdvėje

Lietuvos aeroklubas, bendrosios Lietuvos aviacijos ir aviacijos sporto interesus atstovaujanti organizacija, reiškia didelį susirūpinimą ir nerimą dėl pastarosiomis dienomis viešumoje pasirodžiusių iniciatyvų riboti bendrosios aviacijos skrydžių laisvę Lietuvos oro erdvėje.

Lietuvos aviatorių bendruomenė yra pasipiktinusi praėjusią savaitę, birželio 9 d. iki šiol nenustatytų asmenų, (greičiausiai užsieniečių), įvykdyto skrydžio iš Panevėžio į Bulgariją metu padaryta gausybe oro erdvės naudojimo pažeidimų. Esame tvirtai įsitikinę, kad šio skrydžio pilotai ir užsakovai turi sulaukti deramų sankcijų iš visų valstybių, kurių oro erdvėje įvyko šie pažeidimai.

Lietuvos aeroklubas ir visa Lietuvos aviatorių bendruomenė, vienijanti keletą tūkstančių pilotų, beveik tūkstančio orlaivių savininkus nori atkreipti dėmesį, jog reaguojant į šį skrydį viešumoje pasigirdę įvairūs siūlymai dėl oro erdvės reguliavimo griežtinimo iš esmės nepašalintų tokių pažeidimų galimybės. Vietoje to, viešai išsakyti siūlymai dėl ribojimų grasina labai apsunkinti bendrosios aviacijos raidą Lietuvoje.

Nevaldomoji (G klasės) oro erdvė paprastai tęsiasi nuo žemės paviršiaus iki 95 skrydžio lygio (apytikriai 3000 m.). G erdvėje vyksta dauguma bendrosios aviacijos skrydžių, organizuojami aviaciniai renginiai – nuo šį savaitgalį vyksiančių nacionalinių ultralengvųjų orlaivių varžybų iki tokių, kaip kitą savaitę prasidėsiantis Europos ir pasaulio sklandymo čempionatas. Greta sporto, Lietuvoje populiarūs pramoginiai, turistiniai skrydžiai. Apie 20  Lietuvos civilinės aviacijos aerodromų yra būtent G klasės erdveje. Europos Sąjungos teisė leidžia G klasės oro erdvėje skrydžius vykdyti be skrydžio plano, neįjungus autoatsakiklio ar nepalaikant radijo ryšio su atitinkamo regiono skrydžių vadovu. Lietuvos pilotai naudoja tiek autoatsakiklius, tiek palaiko radijo ryšį. Lietuvos bendrosios aviacijos pilotai, skrisdami į valdomą oro erdvę, užsienį ar tarptautinius oro uostus visuomet laikosi reglamentų reikalavimų – verta paminėti, jog iš pastabų atsakingų institucijų dėl šių taisyklių pažeidimų negaunama.

Pastaraisiais metais G klasės erdvė po truputį mažinama, atskiras jos dalis rezervuojant karinėms reikmėms bei steigiant naujas draudžiamas zonas. Lietuva jau patenka į daugiausiai draudžiamų zonų turinčių ES narių penketuką. Siūlymai dar labiau siaurinti G klasės oro erdvę vargu ar būtų sulaikę birželio 9 d. pažeidėjus, ignoravusius oro erdvės taisykles. Tačiau tokie siūlymai tikrai būtų apsunkinę netrukus prasidėsiančio Pasaulio sklandymo čempionato skrydžius. Siūlymai nustatyti reikalavimą prieš kiekvieną skrydį informuoti Karines oro pajėgas vargu ar būtų sustabdę pažeidėjus, kurie nepalaikė radijo ryšio. Tačiau jie tikrai apsunkintų trumpus pažintinius skrydžius (pvz. Vilnius - Trakai, Kaunas - Kauno marios ar Klaipėda - Kuršių Nerija) ir sukurtų papildomą biurokratinę naštą kariškiams, kuriems vasaros vakarais tektų atsakinėti į šimtus, jei ne tūkstančius, skristi besirengiančių bendrosios aviacijos pilotų skambučių.

Pastaraisiais metais kariškiai, oro erdvę kontroliuojančios institucijos ir Lietuvos aeroklubas daug dirba tobulindami sąveiką oro erdvės naudojimo srityje. Tikime, jog birželio 9 d. incidentas bus išnagrinėtas atitinkamų aviacijos specialistų kartu su Lietuvos aeroklubu, atstovaujančiu pagrindinius G erdvės naudotojus ir bus patobulinta sąveika tarp šių institucijų taps geru pagrindu tolimesnei specialistų diskusijai apie šios sąveikos tobulinimą tiek šalies viduje, tiek ir su kaimynais. Lietuvos aeroklubas netrukus pateiks savo siūlymus šia tema aviacijos klausimus kuruojančioms žinyboms. Tikimės, kad šios žinybos ir toliau geranoriškai, su supratingumu atsižvelgs į aviatorių interesus ir ieškos kompromiso, siekdamos bendro tikslo – Lietuvos, kaip aviacinės valstybės, vystymosi.

Aviacijos sporto trenerių rengimo problematika aptarta Lietuvos sporto universitete

Aukšto meistriškumo sportininkus turi rengti kvalifikuoti treneriai – tokia nuostata numatyta dar 2020 m. pradžioje įsigaliojusiais Sporto įstatymo pakeitimais. Praktinis šios nuostatos įgyvendinimas Lietuvos sportinėje aviacijoje reiškia, kad sportininkus treniruojantys instruktoriai turi įgyti aukšto meistriškumo techninio sporto trenerio kvalifikacijas.

Būdus, kaip praktiškai šią nuostatą paversti realybe, gegužės 9 d. Kaune aptarė Lietuvos techninių sporto šakų federacijų vadovai ir Lietuvos sporto universiteto (LSU) atstovai. Susitikime, kuriame taip pat dalyvavo ir LSU rektorė Diana Rėklaitienė, dalyvavęs pirmasis sertifikuotas Lietuvos aviacinio sporto treneris Aurimas Bezaras pristatė Lietuvos aviacijos sporto trenerių rengimo poreikius.

LSU jau yra pradėjusi organizuoti aukšto meistriškumo techninio sporto trenerių permokymo kursus, o nuo būsimųjų metų pradžios (2022 m. rugsėjo 1 d.) ketina pradėti ir aukšto meistriškumo techninio sporto trenerių rengimo bakalauro programą (specialybė – „sporto treneris“, specializacija „techninis sportas“). Techninio sporto trenerių rengimo programa nuo atitinkamų kitų sporto šakų programų skirsis didesniu dėmesiu skiriamu techninių sporto šakų specifikai – žmogaus kūno, transporto priemonių ir mechanizmų fizikai bei mechanikai, su perkrovomis, vibracija, triukšmu, to sąlygojamu nuovargiu susijusiems žmogaus kūno ir proto veikimo klausimams ir pan.

Akademinio pasaulio atstovai laikosi nuostatos, jog aukšto sportinio meistriškumo treneriu gali būti tik asmuo, turintis aukštąjį išslavinimą – tiek sporto srityje, tiek ir bet kokį kitą aukštąjį išsilavinimą ir baigęs atitinkamą kvalifikaciją suteikiančius mokymus. Asmenys be tokio išsilavinimo gali būti tik instruktoriais. Įstatymu taip pat numatoma, kad už pasiekimus tarptautinėse varžybose bus premijuojama(s) ne tik sportininkas)(-ė), bet ir jo treneris(-ė).

Naujosios trenerių rengimo programos LSU klausimais siekia glaudžiai bendradarbiauti su techninių sporto šakų federacijomis. LAK prezidento A. Gražulio siūlymu buvo sutarta jog techninių sporto šakų federacijos dalyvaus LSU vykdomos aukšto sportinio meistriškumo trenerių rengimo programos priežiūroje, kasmetiniame vertinime.

Daugiau informacijos apie LSU siūlomą aukšto sportinio meistriškumo trenerių rengimo (kursų) programą pateikiama universiteto interneto svetainėje: https://www.lsu.lt/mokymai/. Netrukus bus paskelbta ir daugiau informacijos apie aukšto sportinio meistriškumo trenerių mokymo bakalauro studijų programą.

Image

Lietuvos Aeroklubas

Įmonės kodas: 190776531
Adresas: Sporto g. 11, LT-09238, Vilnius
info@aeroclub.lt

Laisvė
ir gyvenimas ore

Sekite Mus:

MEMBERSINCE 1931

MEMBER
SINCE 1931