Pilotai perskrido Europą sklandytuvais be motoro: „Dar sunku tuo patikėti“

Rugpjūčio 23 d. pilotai Algirdas Šimoliūnas ir Ignas Bitinaitis pasiekė skrydžio SKLANDYTUVAIS PER EUROPĄ: LIETUVA-PORTUGALIJA tikslą. Po 12 skrydžio dienų, 3500 km, ir 55 val. ore sklandytojai nusileido Coimbra aerodrome, Portugalijoje. Lietuvos sklandytojai tapo pirmaisiais Europoje, įveikusiais tokį atstumą sklandytuvais be motoro.

 Rugpjūčio 11 d. trys pilotai startavo iš Paluknio aerodromo. Nors startavo trise, S. Uždavinys, įveikęs pusę kelionės atstumo, dėl nesėkmingo leidimosi į „aikštelę“, nebegalėjo tęsti skrydžio. Komandos kapitonas ir sklandytojas A. Šimoliūnas sakė, kad nors ir finišavo dviese, tačiau su Sakalu įveikta didelė dalis atstumo jį daro svarbia komandos dalimi.

Skrydis per Europą

Per Lenkiją ir Vokietiją pilotai yrėsi labai lėtai ir sunkiai. Oro sąlygos buvo labai nepalankios: vyravo dideli karščiai ir siautė audros. Lenkijoje pilotai buvo priversti leistis 3 kartus, o Vokietijoje – net 4. Kirtus Šveicarijos sieną orai pasikeitė ir tai leido pilotams į priekį irtis žymiai greičiau. Vieni įspūdingiausių skrydžių buvo per kalnus – patyrę sklandytojai įveikė Alpes, o po kelių dienų ir Pirėnų kalnus. Prancūzijoje jie stojo 2 kartus, o Ispanijoje vos 1 kartą. 

 „Keisčiausia turbūt buvo tai, kad mes skrisdavom, kai vietiniai pilotai neskrisdavo. Tai rodė, kad skridome tokiais orais, kai niekas kitas neskrenda. Skridimo per skirtingas oro mases, pavyzdžiui iš Vokietijos skridome į Šveicariją, kur realiai niekas taip nedarytų, nebent specialiai, kaip darėme mes“, – kalbėjo A. Šimoliūnas.

„Mes kiekvieną dieną skridome į naują orą, niekada negrįždavome ten, iš kur pakilome. Taip yra žymiai sudėtingiau skraidyti nei įprastai savo regione. Skraidant vietovėse, kurias pažįsti, nors esant prastam orui, 400 km. atstumą skrendi per daug nenutoldamas nuo savo aerodromo, per tą pačią oro masę, o kai maršrutas yra išsidėstęs linija, tai gaunasi, kad mes pereinam labai daug skirtingų reiškinių, kurie kartais būna visai netinkami sklandymui“, – sakė Ignas Bitinaitis. 

Nepaisant sunkių oro sąlygų, kiekviena diena pilotams atnešė daug naujų patirčių ir atradimų. Pilotams skrydis per Alpes įsimins ilgam. Anot pilotų, toks skrydis – kiekvieno sklandytojo svajonė. 

„Be skrydžio per Alpes, man labiausiai įsiminė aerodromas Prancūzijos Les Planeurs de Puivert en Quercorb ir jo bendruomenė, kuri pasirodė labai jauki ir nuoširdi. Kiekvienas aeroklubas turi skirtingą bendruomenę ir ne visos jos yra tikros ir nuoširdžios“, – atsiminė I. Bitinaitis.

Finišas Portugalijoje

 Kraštinė skrydžio atkarpa: Fuentemilanos, Ispanijoje – Coimbra, Portugalijoje pilotams buvo sudėtinga. Tą dieną jie įveikė 400 km.

„Startavau gerai, tačiau Ispanijoje oras buvo sunkus ir turėjau greitai adaptuotis prie pasikeitusių sąlygų, nes skrendant virš Pirėnų kalnų buvau įpratęs, kad kilimus gaunu kalno viršukalnėse, o šioj atkarpoje – priešingai - viršūnėse termikų nebuvo, o buvo slėniuose. Tad, užsiiminėjau alpinizmu. Mane nustebino, kad Portugalijos kalnai tokie aukšti, siekiantys 3 km. Tad, gerai, kad turėjau pakankamai aukščio, nes be jo nebūčiau perskridęs kalnų ir pasiekęs Coimbra aerodromo“, – su šypsena veide pasakojo komandos kapitonas.

Pilotams pavyko pasiekti Atlanto vandenyną, kad ir ne paskristi virš jo, bet bent jau pamatyti. Tokia galimybė sklandyme tenka labai retai.

 „Įdomu buvo tai, kad matėsi, jog nuo Atlanto vandenyno labai daug drėgmės ateina ir, kai skrendi rūkas vis didėja, matomumas prastėja ir matai vos keliasdešimt kilometrų į priekį, kai įprastai 3 km. aukštyje matai šimtus kilometrų į priekį. Tad, skrendant net nemačiau, ar už kalno yra kitas kalnas ir pan.”, – sakė I. Bitinaitis.

Po finišo A. Šimoliūnas sakė, kad vis dar sunku patikėti, kad perskrido Europą. „Tempas visos kelionės metu buvo didelis, skridome beveik kiekvieną dieną, vis į priekį ir į priekį, sutikome labai daug žmonių, daug aerodromų aplankėme, sužinojom, kaip sklandymas Europoje gyvena. Turėjome tikslą nepasiduoti, keliauti toliau, nors ir kaip buvo sunku“, - mintimis dalijosi sklandytojas.

Sklandytojas I. Bitinaitis apie skrydį sakė, kad nuskristi į tikslą yra vienas dalykas, tačiau didžiausias pasiekimas yra pati kelionė. „Buvo labai įdomi visa kelionė. Kiekviena diena buvo savaip žavi ir skirtinga. Man pirmiausia smagu, kad įgyvendinome šį projektą“, – po finišo kalbėjo jis.

Antžeminės komandos iššūkiai

Antžeminei skrydžio komandai iššūkių ant žemės taip pat netrūko. Ji su „Renault Austral“ ir „Renault Arkana“ automobiliais įveikė apie 5000 km. Kilometrai buvo išnaudoti pasiekti kartais labai kalvotose vietovėse įsikūrusius aerodromus, taip pat iš sudėtingų „aikštelių“ pasiimti pilotus bei pačiame aerodrome. 

Viena įdomesnių „aikštelių“ komandos laukė Lenkijoje, kur privažiavus prie pilotų paaiškėjo, kad juos nuo antžeminės komandos skiria didelis griovys, kurį pervažiuoti nėra galimybės. Tada pagelbėjo vietinis ūkininkas, parodęs kitą, privažiavimą. Tiesa, ir jis nebuvo labai paprastas: priekabas su sklandytuvais viduje teko stumti, kad pervažiuoti statų ir siaurą tiltą. Kelionėje buvo dienų, kai kelionė nuo aerodromo iki aerodromo, kuriame nusileidę pilotai, truko 10 valandų. 

Sveikiname pasiekus FAI Europos rekordą!!!

68 parašiutininkai,

3 taškai,

Su pilnu paleidimu.

Šių metų aviacijos sezonui persiritus į antrą pusę nepamirškime prisidėti prie pastangų padaryti skrydžius dar saugesniais ir dar patogesniais. AB "Oro navigacija", siekdama gerinti radijo ryšio kokybę Lietuvos oro erdvėje, prašo aviatorių pagalbos nustatyti vietoves, kuriose radijo ryšys yra nepakankamos kokybės.

Kviečiame visus, skrydžio metu susidūrusius su radijo ryšio kokybės suprastėjimu ar nutrūkimu, užpildyti anketą.

Pilotų teikiami duomenys apie radijo ryšio "baltąsias dėmes" padės nustatyti vietoves, kur reikia imtis atitinkamų priemonių ir prisidės prie to, kad Lietuvos oro erdvė taptų dar draugiškesne visiems aviatoriams!

Anketą galite rasti adresu https://www.ans.lt/lt/rysio-kokybes-ivertinimo-anketa.

Taip pat ją galima surasti AB "Oro navigacija" svetainėje (http://www.ans.lt), skiltyje "Aviacijos informacija" pasirinkus punktą "Radijo ryšio įvertinimo anketa".

Lietuvos aeroklubai, aviacijos sporto organizacijos, aviacijos federacijos nuo Europos Sąjungos sankcijų Rusijos piliečiams įvedimo (Tarybos reglamentai (ES) 833/2014 ir (ES) Nr. 269/2014, toliau - Sankcijos) gauna užklausas dėl galimybės Rusijos piliečiams mokytis orlaivių pilotavimo Lietuvoje.

Vienas iš Sankcijų elementų – draudimas „teikti techninę pagalbą, brokerių paslaugas ir kitas paslaugas, susijusias su aviacijos prekėmis ir technologijomis bei šių prekių tiekimu, gamyba ar technine priežiūra, tiesiogiai ar netiesiogiai bet kokiam fiziniams ar juridiniam asmeniui, registruotam Rusijoje ar tai naudosiančiam Rusijoje“. (žr. https://www.easa.europa.eu/en/faq/136178, taip pat https://www.easa.europa.eu/en/the-agency/faqs/aircrew-training-and-licensing-restrictive-measures-russia). „Techninės paramos“ sąvoka yra apibrėžiama reglamento (ES) 2022/328 1c straipsnyje.

Lietuvos aeroklubai ir kitos aviacijos mokymus vykdančios ir aviacijos licencijas išduodančios organizacijos savo veikloje vadovaujasi ir LR Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, kurios draudžia diskriminaciją taip pat ir pilietybės pagrindu (3 str. 6 p.) ir dėl šios priežasties kartais susiduria su kaltinimais dėl diskriminacijos pilietybės pagrindu.

Aiškindama Sankcijų taikymo modalumus, Europos aviacijos saugumo agentūra (EASA) pabrėžia, jog Sankcijos nedraudžia teikti mokymo paslaugas tuo atveju, jei mokymo išdavoje įgautos žinios bus naudojamos pilotuoti ne Rusijos teritorijoje, ne Rusijoje registruotus ar Rusijos kontroliuojamus orlaivius. Pateikiamas konkretus pavyzdys – mokymo paslaugų teikiamas Rusijos piliečiui yra Sankcijomis nedraudžiamas jei besimokantis asmuo ketina dirbti Europos Sąjungoje registruotoje aviakompanijoje ar kitoje su aviacija susijusioje organizacijoje (pvz. aeroklube instruktoriumi ar techniku. Pažymėtina, kad kartu EASA nenurodo tokio įrodymo subjektiškumo kriterijų.

Rusijos piliečių, turinčių ar norinčių įgyti privataus piloto licenciją (PPL) atžvilgiu EASA laikosi nuostatos, kad gavę atitinkamą licenciją tokie asmenys galės skraidyti savarankiškai ir galės tai daryti ir Rusijoje, todėl tokių asmenų mokymas yra laikomas patenkančiu į Sankcijų apimtį. Iš bendrųjų ES teisės principų darytina išvada, kad atitinkamos nuostatos taikytinos ir kitų aviacijos ir aviacijos sporto licencijų atžvilgiu – parasparnių, parašiutų, sklandytuvų, skraidyklių, oro balionų, ultralengvųjų orlaivių ir t.t.

EASA atkreipia dėmesį, jog minėto teisės akto taikymas Rusijos piliečiams turi atsižvelgti į tris faktus:

1. Ar konkretus Rusijos pilietis dirba ES registruotoje aviakompanijoje ar kitoje aviacijos organizacijoje? Tokiu atveju Sankcijų režimas nedraudžia suteikti jam mokymo paslaugas.
2. Ar konkretus Rusijos pilietis ketina įgyti licenciją, kuri jam leistų savarankiškai (nedirbant aviacijos įmonėje) pilotuoti ar techniškai prižiūrėti orlaivius? Tokiu atveju Sankcijų režimas neleidžia jam suteikti mokymo paslaugas.
3. Ar konkretus Rusijos pilietis ketina naudotis aviacijos mokymo organizacijų suteikta licencija naudai organizacijos, nesančios sankcijų sąraše? (tokiu atveju Sankcijų režimas nedraudžia teikti mokymo paslaugas tokiam asmeniui).

Lietuvos aeroklubo prašymu Lietuvos transporto saugos administracija pateikė papildomus Sankcijų nuostatų paaiškinimus:

1. Leidžiama mokyti Rusijos Federacijos piliečius, dirbančius ES registruotoje aviakompanijoje ar kitoje aviacijos organizacijoje. Esminis faktorius yra sudaryti darbo santykiai, o ne kiti teisėto buvimo ES valstybėje pagrindai, pvz., leidimo gyventi ES valstybėje turėjimas ar atvykimas į ją su Šengeno viza.
2. EASA aiškiai nurodo, kad Rusijos Federacijos pilietis turi būti jau įsidarbinęs ES įmonėje, o ne planuoti tai padaryti. Pastarąjį faktą būtų labai sunku patikrinti, o išdavus licenciją būti tikriems, kad asmuo tikrai dirbs ES įmonėje, o ne, pvz., Rusijos Federacijos tikslams.
3. Darbinis santykių įrodymu galėtų būti darbo sutarties kopija, kitas panašaus pobūdžio dokumentas.