Š.m. balandžio 6 d. Vilniuje vyks metinė ataskaitinė-rinkiminė Lietuvos aeroklubo konferencija.

Konferencijos programą tradiciškai sudarys dvi dalys – trumpa reguliacinės aplinkos ir pokyčių apžvalga, kurią pristatys aviaciją ir valstybės paramą sportui reguliuojančių institucijų atstovai, bei Lietuvos aeroklubo ataskaitinė dalis.

Konferencijos darbotvarkė

10:00 Konferencijos atidarymas

Tylos minutė, 2023 m. mirusių aviatorių pagerbimas.

10:05-10:50 Reguliuojančių institucijų pranešimai apie bendrosios aviacijos reguliavimo pokyčius

10:50-11:00 Nusipelniusių aviatorių apdovanojimai:

Sportininkų, pasiekusių aukštus rezultatus pasaulio ir Europos čempionatuose, pagerbimas

Nusipelniusių aviatorių apdovanojimas LAK garbės ženklais

11:00-11:20 Pertrauka

Konferencijos darbo organų (pirmininko, sekretoriato, mandatų ir balsų skaičiavimo komisijų) rinkimai

Lietuvos aeroklubo prezidento ir Tarybos veiklos ataskaita

Lietuvos aeroklubo revizijos komisijos ataskaita ir metinės finansinės atskaitomybės tvirtinimas

Lietuvos aeroklubo etikos komisijos ataskaita

Lietuvos aeroklubo auditoriaus ataskaita

Lietuvos aeroklubo prezidento rinkimai

Lietuvos aeroklubo tarybos sudėties tvirtinimas

Lietuvos aeroklubo revizijos komisijos rinkimai

Delegatų į eilinę Lietuvos aeroklubo konferenciją delegavimo normų tvirtinimas

Kiti klausimai (delegatų siūlymu)

12:00 konferencijos pabaiga

Atsižvelgiant į gautus pasiūlymus darbotvarkė gali kisti. Pasiūlymus dėl darbotvarkės papildymo kviečiame teikti iki balandžio 4 d. el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

2022 m. patvirtinti Lietuvos aeroklubo įstatai numato, kad LAK prezidentas yra renkamas dvejų metų terminui, todėl šie metais bus rinkiminiai. Kandidatų į LAK prezidento postą teikimus (trumpas savęs ir veiklos programos pristatymas) kviečiame teikti iki balandžio 4 d. el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

Konferencija vyks Vilniuje, J. Basanavičiaus gimnazijos aktų salėje (S. Konarskio g. 34).

Kaip sėkmingai suderinti aviacijos sporto, skrydžių saugos poreikius ir šalies saugumo iššūkius? Kovo 5 d. Karinių oro pajėgų, AB „Oro navigacija“, Lietuvos transporto saugos agentūros ir Lietuvos aeroklubo atstovai ilgai derėjosi dėl Lietuvos oro erdvės reglamentavimo tobulinimo.

Labai svarbus klausimas - Šiaulių (Zoknių) tarptautinio oro uosto (EYSA/SQQ) ir jo prieigų oro erdvės skirstymo reglamentavimo pokyčiai. Kariškių siūlomas ir AB „Oro navigacija“ parengtas reglamentavimo pakeitimų projektas galėjo labai smarkiai „apkarpyti“ Šeduvos aerodromo (EYSE), bei specialios sklandymo zonos erdves (EYSE SGZ).

Nors susitikimo metu pasiekti sprendimo nepavyko, tačiau šalys susitarė per dvi savaites patikslinti rengiamą projektą ir užtikrinti, kad Šiaurės Lietuvos sklandytojai ir toliau galėtų lavinti savo sportinį meistriškumą, o kariškiai – saugiai ir patogiai naudotis Šiaulių (Zoknių) tarptautiniu oro uostu.

Kitas svarbus aptartas klausimas – pereinamojo aukščio arba kitaip aukštimačių nustatymo reglamentavimas. Lietuvos aviatoriai, ypač sklandytojai siekia padidinti pereinamąjį aukštį bent iki 6000 pėdų (2 000 m.), taip sudarant galimybę saugiai sklandyti tarp šiaurės ir pietų Lietuvos. Po Kauno tarptautinio oro uosto valdomosios erdvės TMA B rytinės ir Vilniaus tarptautinio oro uosto valdomosios erdvės TMA B vakarinės dalių sankirta esančio nevaldomos G oro erdvės „koridoriaus“ viršutinė tesiekia 3000 pėdų. Didelėje teritorijoje, šiaurėje beveik siekiančioje Ukmergę, pietuose – Aukštadvarį (Trakų r.) orlaivių skrydžiai yra ženkliai apriboti Kauno ir Vilniaus tarptautinių oro uostų TMA B erdvės reikalavimais, pagal kuriuos nevaldomajai oro erdvei (G klasės oro erdvė) yra priskirti tik aukščiai žemiau 3000 pėdų virš jūros lygio. Tokia valdomosios oro erdvės struktūra palieka tik siaurą ir žemą G klasės oro erdvės ruožą tarp Kauno ir Vilniaus oro uostų TMA B zonų, per kurį turi vykti visas bendrosios aviacijos eismas tarp šiaurinės ir pietinės Lietuvos dalies. Šis valdomos oro erdvės TMA B zonavimas (vadinamasis „Elektrėnų koridorius“) apsunkina bendrosios bei sportinės aviacijos, ypač sklandytuvų, taip pat karšto oro balionų skrydžius, sportininkų treniruotes, nacionalinių bei tarptautinių varžybų organizavimą, neigiamai veikia skrydžių saugą.

Tokia oro erdvės struktūra faktiškai neleidžia vykdyti skrydžių sklandytuvais, kuriems dėl jų specifikos skrendant maršrutinius skrydžius 1000 m. aukščio „lubų“, šios sąlygos neužtikrina pakankamo saugos lygio praskristi šią zoną (Elektrėnų koridorius).

Siūlomi pokyčiai sumažintų darbo krūvį ir reglamentuojančioms institucijoms, kurioms tektų nagrinėti mažiau bendrosios aviacijos prašymų rezervuoti valdomąją oro erdvę.

Šio oro erdvės reglamentavimo tobulinimą stabdo daugiausiai įvairios biurokratinės kliūtys, tebesitęsianti atsakingų institucijų reforma ir savo eilės teisėkūros procese laukiantys teisės aktai.

Politinėms partijoms rengiantis net trims šiemet vyksiantiems – Seimo, prezidento ir Europos Parlamento - rinkimams, Lietuvos aeroklubas kreipėsi į Lietuvos politines partijas su prašymu įtraukti Lietuvos bendrajai ir sportinei aviacijai svarbias problemas į partijų rinkimines programas.

Lietuvos aeroklubas – visuomeninė organizacija, vienijanti trylika Lietuvos aviacijos federacijų, kreipėsi į Lietuvos politines partijas su prašymu į rinkimines programas įtraukti įsipareigojimus dėl Lietuvos bendrajai ir sportinei aviacijai svarbių problemų sprendimo. Šios problemos yra susiję su valstybei priklausančios aviacinės įrangos ir infrastruktūros valdymu, aviacijos sporto bazių išlaikymu, ateities aviatorių rengimu, sąlygų tobulėti aviacijos sportininkams sudarymu. Daugeliui šių iššūkių įveikti pakaktų nedidelių nacionalinės teisės patobulinimų ir labiau į aviacijos poreikius orientuotos politinės praktikos.

Lietuvos Respublikai priklauso daugiau nei dvi dešimtys mūsų šalyje esančių aerodromų. Dėl šiuo metu galiojančių teisės normų, padėties žemės rinkoje, naujo aerodromo įkūrimas yra beveik neįmanoma užduotis. Per pastaruosius tris dešimtis metų valstybė beveik neskyrė lėšų šių aerodromų modernizavimui ar senstančios infrastruktūros atnaujinimui. Aerodromų tinkamumą skrydžiams palaiko ir aviacinę veiklą vykdo juose veikiantys aeroklubai. Aerodromų priežiūra yra brangi veikla.

Lietuvos aeroklubo nuomone, atsakingai į šalies ateitį žiūrinti ateities vyriausybė turėtų siekti aerodromų tinklo visoje šalyje išlaikymo ir modernizavimo, tobulinant jų tinkamumą sportinei ir pramoginei aviacijai, pagal galimybes pritaikant ir šalies gynybos reikmėms.

Nedidelės valstybės investicijos į valstybei priklausančios aerodromų infrastruktūros, pvz. angarų, kilimo ir tūpimo takų atnaujinimą, greitai ir ženkliai pagerintų padėtį šioje srityje. Efektyvia ir paprasta paramos priemone būtų galimybė aerodromus prižiūrintiems aeroklubams tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir ūkininkams įsigyti bent kelias tonas dyzelino per metus.

Praėjusio dešimtmečio pabaigoje valstybei priklausantis aviacinis turtas buvo perduotas savivaldybėms. Tokio sprendimo išdavoje keliolikos savivaldybių nuosavybėje atsidūrė įvairūs lėktuvai, sklandytuvai, jų išvilkimo įranga, angarai, aerodromų priežiūros įranga. Tokio sprendimo išdavoje, deja, pasitaiko atvejų kai šis turtas yra vertinamas vien kaip pasipelnymo šaltinis.

Lietuvos aeroklubo nuomone, atsakingai į šalies ateitį žiūrinti ateities vyriausybė turėtų siekti užtikrinti, kad aviatorių pastangomis sukurtas aviacinis turtas, net ir tapęs vietos savivaldos nuosavybe, būtų naudojamas aviacijos vystymui.

Lietuvos Respublika savo tikslu yra išsikėlusi vystyti inžinerinius visuomenės gebėjimus ir didinti inžinerinių profesijų patrauklumą. Techninės sporto šakos, suvienijančios žmogiškus gebėjimus su mechanizmų galia – ideali galimybė skatinti susidomėjimą inžinerinėmis profesijomis. Deja, tik apie penktadalis Aukšto sportinio meistriškumo programos finansavimo yra skiriama techninėms sporto šakoms, nepaisant to, kad jos yra daug brangesnės nei atletinės. Kita didelė problema – teisinės ir finansinės kliūtys aeroklubuose atlikti praktiką inžinerinių profesijų studentams. To pasekoje diplomus gavę jaunuoliai neretai nėra pasiruošę darbui, o Lietuvos miestų aeroklubuose dirbantys patyrę aviacijos specialistai neturi kam perteikti savo žinių.

Lietuvos aeroklubo nuomone, atsakingai į šalies ateitį žiūrinti ateities vyriausybė turėtų investuoti į su aviacija ir kitomis inžinerijos šakomis susijusių profesijų populiarinimą, taip pat mokymo praktikos sistemos sukūrimą ir finansavimą, išnaudojant Lietuvos aeroklubų tinklo žmogiškąjį ir materialųjį potencialą.

Lietuvoje jau beveik pusę amžiaus veikia unikali vaikų aviacinio mokymo sistema, kurios ašis – Broniaus Oškinio vaikų aviacijos akademija. Šią neformalaus ugdymo įstaigą, sudarančią galimybę įgyti vaikišką piloto licenciją, baigė keletas tūkstančių vaikų ir jaunuolių, ženkli dalis kurių tapo avialinijų pilotais, aviacijos inžinieriais, Lietuvą garsinančiais aviacijos sportininkais. Pastaraisiais metais vaikų mokymą sklandyti papildo jaunųjų dronų kūrėjų ir pilotų rengimo programos. Deja, pastaruoju metu, ieškant institucinės struktūros, kuriai valstybė galėtų priskirti šią unikalią mokymo įstaigą, yra iškilusi grėsmė jos egzistavimui.

Lietuvos aeroklubo nuomone, atsakingai į šalies ateitį žiūrinti ateities vyriausybė turėtų investuoti į su aviacija susijusių vaikų ir jaunimo būrelių veiklą, aviamodeliavimo ir kitokio aviacijos sporto varžybų organizavimą, jaunųjų inžinierių pasiekimų propagavimą.

Rusijos agresija prieš Ukrainą ir kiti pastarųjų metų konfliktai vaizdžiai iliustravo bepiločių orlaivių svarbą šiuolaikiniame karinio saugumo užtikrinime. Svarbūs visi bepiločių orlaivių komponentai – tiek pilotų rengimas, tiek ir inžinierių, galinčių kurti paprastus, pigius ar greitus ir sudėtingus dronus mokymas ir atitinkama techninė bazė skirtingose šalies regionuose. Lietuvos aeroklubo narė – Lietuvos aviamodelių sporto federacija – vienija keliolika aviamodeliavimo klubų, būrelių, kuriuose vystomi ir bepiločių orlaivių kūrimo bei pilotavimo gebėjimai.

Lietuvos aeroklubo nuomone, atsakingai į šalies ateitį žiūrinti ateities vyriausybė turėtų siekti išsaugoti turimą techninį, inžinerinį ir žmogiškąjį potencialą, išnaudoti turimas ir kurti naujas galimybes Lietuvoje projektuoti ir gaminti įvairios paskirties dronus.

Ženklesnė valstybės parama, tiek finansais (būrelių veiklos finansavimas), tiek infrastruktūra (pvz. išsaugant Vilniaus kordodromą, kurį Vilniaus miesto savivaldybė ketina sunaikinti), jau trumpuoju laikotarpiu (2-3 metai) duotų ženklius dronų pilotų ir kūrėjų gebėjimų augimo rezultatus.

Aukštos aviacinės technikos ir įrangos įsigijimo kainos ženkliai riboja aviacijos sporto prieinamumą visuomenei bei neigiamai atsiliepia inžinerinių profesijų patrauklumui. Dėl šios priežasties aviatoriai neretai renkasi senesnę, padėvėtą įrangą, neperka Lietuvoje gaminamų modernių sklandytuvų.

 Lietuvos aeroklubo nuomone, jog inžinerinių profesijų patrauklumą ir šalies aviacijos pramonės vystymąsi siekianti skatinti valstybė turėtų imtis priemonių sumažinti naujai įsigyjamų orlaivių ir orlaivių priežiūros paslaugų apmokestinimą. Negautą pridėtinės vertės mokestį labai greitai atpirks išaugusios aviatorių ir inžinierių veiklos teikiama socialinė ir ekonominė nauda!

Per pastaruosius tris dešimtmečius ne kartą keisti Lietuvos bendrąją bei sportinę aviaciją reglamentuojantys teisės aktai yra vis dar toli nuo būklės, kurią galima būtų pavadinti palankia. Sunkiai paaiškinamos Civilinio kodekso nuostatos, pagal kurias visi orlaiviai yra laikomi nekilnojamu turtu, dešimtmečius stringančios kertinių aviacijos elementų (orlaivių licencijavimo, tinkamumo, priežiūros) teisinio reglamentavimo reformos, bendrosios ir sportinės aviacijos bendruomenės institucinio atstovavimo nebuvimas – tai tik keletas klausimų, kurių sprendimui pakaktų nedidelių pastangų ir šiek tiek politinės valios, tačiau kurių išsprendimas ženkliai pagerintų daugiau nei dešimties tūkstančių Lietuvos aviatorių veiklą.

Lietuvos aeroklubo nuomone, jog savo šalies aviaciją siekianti vystyti vyriausybė turėtų skirti deramą dėmesį bendrosios ir sportinės aviacijos bendruomenės keliamoms problemoms,  stiprinti priimamų sprendimų skaidrumą ir efektyvumą Lietuvos bendrosios ir sportinės aviacijos atstovams užtikrindama vietą Transporto kompetencijų agentūros valdyboje bei kitose nacionalinio lygmens sprendimus aviacijos klausimais priimančiose darbo grupėse bei komisijose.

Dėl nedidelio valstybės dėmesio aviacijos bei kitam techniniam sportui, faktiškai visi Lietuvos techninių sporto šakų atstovai yra mėgėjai, o jų galimybės tiek dalyvauti tarptautinėse varžybose, tiek ir treniruotis, labai priklauso nuo sėkmės rėmėjų paieškose. Nepaisant to, nemažai Lietuvos atstovų yra įsitvirtinę pasaulio akrobatinio skraidymo, aviamodeliavimo, sklandymo, parasparnių, parašiutų sporto elite.

Suprasdami ribotas valstybės galimybes deramai finansuoti ir šių sporto šakų atstovus, Lietuvos aeroklubas mano, jog valstybė galėtų padaryti daugiau sukurdama palankesnes treniruočių ir dalyvavimo varžybose sąlygas (pvz. Darbo kodekse galėtų būti numatyta prievolė darbdaviui išleisti sportuojantį darbuotoją į tarptautines sporto varžybas), išsaugodama šiuo metu turimą aviacijos infrastruktūrą (pvz. Vilniaus kordodromas).

Lietuvos aeroklubas ir visa Lietuvos aviatorių bendruomenė tikisi, kad į iškeltas problemas bei siūlomus iššūkių sprendimo būdus politinės partijos atsižvelgs tiek savo rinkimų programose, tiek ir po rinkimų, gavę galimybę formuoti ar įtakoti vyriausybės programą.

Lietuvos aeroklubas ir aviacijos sporto federacijos yra pasirengę visapusiškai padėti formuojant ir įgyvendinant Lietuvos sportinei ir bendrajai aviacijai, o taip pat šalies inžinerinio potencialo vystymuisi draugišką politiką.

Šiemet Lietuvoje minimas Olimpinio judėjimo 100-metis, kurio proga Lietuvos tautinis olimpinis komitetas kartu su tvaraus judumo platforma ir mobiliąja programėle „Walk15“ organizuoja ėjimo iššūkį ir kviečia jame dalyvauti viso pasaulio lietuvius.

Plačiau:https://www.ltok.lt/olimpinio-judejimo-100-meciui-lietuvoje-pamineti-kvietimas-prisijungti-prie-ejimo-issukio/