FAI generalinė konferencija

Lapkričio 26-27 d. Deitone (JAV Ohajo valstija) vyko pasaulio valstybių nacionalinės aviacijos federacijas vienijančios organizacijos - Tarptautinės aeronautikos federacijos (pranc. Fédération aéronautique internationale, FAI ) generalinė konferencija.

Kaip ir kasmet 2023 m. FAI generalinėje konferencijoje buvo pagerbti nusipelnę aviatoriai. Net du Lietuvos aviatoriai šiemet gavo FAI apdovanojimus – už aukštus sportinius pasiekimus CIAM (aviamodeliavimo sporto komisijos) Legendos medaliu buvo apdovanotas raketų modeliavimo sporto atstovas, tris kartus tapęs pasaulio čempionu Maksimas Timofejevas, o Polio Tisandje (prac. Paul Thissandier) diplomu už indėlį į aviacijos populiarinimą - vienas žymiausių Lietuvos aviamodeliuotojų Donatas Paužuolis. Primisime, kad anksčiau šiais metais už aviacijos populiarinimą Sabihos Gokcen (turk. Sabiha Gökçen) medaliu FAI įvertino buvusią LAK prezidentę Eglę Paužuolienę, o metų pradžioje pirmoji vieta pasauliniame vaikų piešinių konkurse, jauniausių dalyvių kategorijoje, buvo skirta moksleivei iš Mažeikių Ūlai Tankūnaitei.

Konferencijoje, greta prezidento ir komisijų veiklos ataskaitų, aviacijos sporto pasiekimų aptarimo, buvo svarstomi ir kiti aktualūs aviacijos sporto plėtros klausimai. Konferencijos delegatai patvirtino nuo kitų metų pradžios įsigaliosiantį atnaujintą Etikos kodeksą. Daug diskusijų susilaukė FAI biudžeto klausimas bei ketinimai jį didinti. Po karštų diskusijų buvo sutarta atsisakyti siūlymo biudžetą didinti infliacijos rodikliu ir dar 6 procentiniais punktais bei sutarta, kad FAI biudžetas augs tiek, kiek išaugo Šveicarijos vartojimo kainų indeksas.

Ne mažiau intensyvių diskusijų sulaukė sprendimai apdovanoti Rusijos ir Baltarusijos aviatorius. FAI yra prisijungusi prie tarptautinių sankcijų šioms šalims agresorėms ir jų narystės FAI yra suspenduota. Kartu, kai kuriems šių šalių sportininkams FAI yra skyrusi apdovanojimus už sportinius arba viso gyvenimo pasiekimus (pvz. E. Thissandier diplomas). FAI konferencijoje buvo pakartotinai patvirtinta nuostata, jog šie apdovanojimai galės būti įteikti tik pilnai atstačius Rusijos ir Baltarusijos narystę, t.y. apdovanojimai negalės būti įetikti tol, kol galios tarptaytinės sankcijos.

Konferencijos dalyviai patvirtino Saudo Arabijos aeroklubo pasiūlymą kitų metų generalinę konferenciją surengti šioje šalyje. Planuojamomis konferencijos metu – 2024 m. lapkričio 20-21 d. greta šalies sostinės Riado įsikūrusiame ir nacionalinio aeroklubo iš dalies valdomame Al Tumamos (arab. Al Thumamah) aerodrome vyks didžiulė, penkias dienas truksianti aviacijos šventė.

Po trijų metų pertraukos šis renginys vėl vyko gyvai. Šį kartą JAV Nacionalinės aviacijos aeronautikos asociacijos (ang. NAA) kvietimu konferencija buvo surengta mieste, kuriame dar 1903 m. broliai Raitai (angl. Wright) vykdė pirmuosius motorizuotų už orą sunkesnių orlaivių skrydžius ir kuris savo turistinį šūkį yra suformulavęs dviem žodžiais – „aviacijos gimtinė“ (angl. The Birthplace of Aviation). Šiame, jau 117-ąjame, FAI renginyje dalyvavo arba buvo atstovaujami 45 valstybių nacionalinės aviacijos organizacijos, visų 12 FAI komisijų atstovai. Lietuvą ir Latviją atstovavo Lietuvos aeroklubo prezidentas Arūnas Gražulis.

SKULPTŪROS ATIDENGIMAS S. Dariaus ir S. Gireno 90 -tuju žūties metinių atminimui

 
Džiaugiamės galėdami pakviesti prisijungti prie ypatingo renginio, skirto garbingų S. Dariaus ir S. Gireno 90-ųjų žūties metinių atminimui ir skulptūros atidengimui. Šis susitikimas bus švenčiamas su didžiule pagarba ir nuoširdumu šiems didvyriams. Dalyvavimas šiame įvykyje bus puiki proga išreikšti pagarbą šioms istorinėms asmenybėms bei prisiliesti prie jų palikimo.

Data: 2023 spalio / d. 12 val.

Vieta:Įstros lėktuvų muziejus, Panevežio rajonas
R.S.V.P. iki spalio 3 d. +370 687 32001 a r b a Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Informacija lakūnams: esant tinkamoms oro salygoms,kviečiame atskristi
Organizatoriai: Panevežio rajono savivaldybė ir Įstros lėktuvų muziejus

 

Autorius - tautodailininkas Albertas Valikonis

Sveikiname Vladą Kensgailą

Šiandien devyniasdešimtąjį gimtadienį švenčia gyva Lietuvos aviaicijos legenda - pilotas, aviacijos sportininkas, aviakonstruktorius ir Aviatorius iš didžiosios raidės Vladas Kensgaila.
Linkime Vladui geros sveikatos ir puikios savijautos, ir toliau tęsti svaigų savo gyvenimo skrydį ir visuomet išlikti pavyzdžiu ateinančioms Lietuvos aviatorių kartoms!
 
Prisiminkime:

1952 m. pradėjo mokytis Žemaičių Naumiesčio vidurinėje mokykloje. Tais pačiais metais su bendraminčiais įkūrė pogrindinę antikomunistinę organizaciją. Po poros metų ji buvo išaiškinta. 1954 m. suimtas, kalintas Vilniaus Lukiškių kalėjime, po Stalino mirties, slopstant represijoms amnestuotas, suklastojus biografijos faktus, pavyko baigti vidurinę mokyklą.

Dirbo Šilutės moksleivių namuose, bibliotekoje, kultūros namuose. 1956 m. įkūrė Šilutės aviacijos sporto klubą, 1960–1973 m. jam vadovavo. 1963 m. baigęs aviacijos kursus gavo lakūno-instruktoriaus teises. 1969 m. baigė Kalugos (Rusija) aviacijos mokyklą, įgijo lakūno-inžinieriaus specialybę. 1974 m. įsidarbino Prienų aviacijos gamykloje lakūnu-bandytoju ir konstruktoriumi.

Nuo 1981 m. gyvena Panevėžyje, pradėjo dirbti miesto aeroklubo inžinieriumi-lakūnu, nuo 1991 m. – V. Kensgailos aviacijos įmonės lakūnu-konstruktoriumi. 2001–2011 m. – Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys.

Pirmos klasės lakūnas, aviacijos sporto meistras.

Suprojektavo ir pastatė 9 skraidančius aparatus, pirmąjį – dar būdamas dešimtmetis vaikas. 1958 ir 1959 m. sukonstravo vienvietį ir dvivietį mokomuosius sklandytuvus VK-2 ir VK-3, 1961 m. – lėktuvą „Žuvėdra“ VK-4, 1975 m. – monoplaną VK-5, 1982–1983 m. Panevėžyje atkūrė istorinį S. Dariaus ir S. Girėno lėktuvą „Lituanica“ VK-6, 1986 m. – skraidančią laboratoriją VK-7 eksperimentiniams lėktuvų mazgams bandyti, 1989 m. – žemės ūkio paskirties lėktuvą „Aušra“ VK-8, 2010 m. – dvimotorį aštuonvietį keleivinį lėktuvą VK-9. Visi gerai įvertinti specialistų, o „Aušra“ už unikalius techninius duomenis pripažinta geriausiu naujos technikos pavyzdžiu Sovietų Sąjungoje, pateko į Gineso rekordų knygą kaip efektyviausias ir ekonomiškiausias tokio tipo lėktuvas.

Daug prisidėjo prie aviacijos istorijos populiarinimo. Sukūrė tris lėktuvo „Lituanica“ kopijas. Pirmoji panaudota filmuojant vaidybinį filmą „Skrydis per Atlantą“ (rež. R. Vabalas, 1983). 1993 m., švenčiant S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio 60-metį, savo sukonstruota „Lituanica“ skrido maršrutu Kaunas-Soldinas-Kaunas, taip simboliškai užbaigdamas lakūnų žygį. 2003 m., švenčiant „Lituanicos“ skrydžio 70-metį, ja apskrista Lietuva. Norėdamas pademonstruoti Lietuvos nepriklausomybę, 1991 m. su sūnumi Dariumi lėktuvu „Aušra“ išskrido į naujų aviacijos kūrinių parodą Stokholme. Grįžtant sovietinių naikintuvų nutupdyti karinėje bazėje, tardyti, lėktuvą pavyko atgauti tik po Rusijoje įvykusio rugpjūčio pučo.

LAK ekskursija Paluknio aerodrome

Paluknio aerodrome Lietuvos aeroklubas surengė ypatingą ekskursiją Jono Basanavičiaus gimnazijos mokiniams taip atsidėkodami už šį pavasarį suteiktą galimę jų mokyklos aktų salėje surengti metinę LAK konferenciją.

Ekskursijoje vaikai galėjo pažinti lektuvus ir sklandytuvus iš arčiau. Ši edukacinė pramoga buvo skirta skatinti aviacijos pažinimą. Mokiniai buvo supažindinti su įvairių lektuvų tipais, kiekvieno iš jų unikaliomis techninėmis charakteristikomis bei dizainu.

Be to, mokiniams  buvo demonstruojami įvairių tipų sklandytuvai taip pat buvo atskleista, kiek detalių, planavimo ir dėmesio reikia užtikrinti saugų ir sėkmingą skrydį.

 Ekskursijos metu mokiniai taip pat išgirdo apie skrydžio vadovo darbo specifiką, jų žinių svarbą ir profesinę atsakomybę. Tai buvo neįkainojama patirtis, leidusi mokiniams aktyviai domėtis aviacijos pasauliu ir suteikusi aiškesnį įvaizdį apie tai, kaip ir kada galima pradėti mokytis skraidyti.

Nidos mokyklos 90-metis !!! Svarbi diena sklandytojų bendruomeneje

1933 m. rugsėjo 3 d. oficialiai atidaryta Nidos sklandymo mokykla. Tad šiandien minime mokyklos 90-metį!
 
 
Pagrindiniai Nidos sklandymo mokyklos tikslai buvo populiarinti sklandymą, sudaryti prieinamas sąlygas jaunimui sportuoti ir paruošti kandidatų civilinėms ir karinėms motorinio skraidymo mokykloms.
Mokyklos atidarymo iškilmėse dalyvavo: Lietuvos aeroklubo pirmininkas Zigmas Žemaitis, sklandymo komiteto pirmininkas Jonas Pyragius, Klaipėdos krašto vyriausybės bei karo aviacijos atstovai bei Nidos gyventojai. Administraciniai pastatai, valgykla, gyvenamosios patalpos pastatytos tik sekančiais metais. 
 
 
Nuotraukoje - Nidos sklandytojų mokykla. Nuotrauka iš LAM fondų.

SKLANDYTUVAIS PER EUROPĄ: LIETUVA - PORTUGALIJA

Pilotai perskrido Europą sklandytuvais be motoro: „Dar sunku tuo patikėti“

Rugpjūčio 23 d. pilotai Algirdas Šimoliūnas ir Ignas Bitinaitis pasiekė skrydžio SKLANDYTUVAIS PER EUROPĄ: LIETUVA-PORTUGALIJA tikslą. Po 12 skrydžio dienų, 3500 km, ir 55 val. ore sklandytojai nusileido Coimbra aerodrome, Portugalijoje. Lietuvos sklandytojai tapo pirmaisiais Europoje, įveikusiais tokį atstumą sklandytuvais be motoro.

 Rugpjūčio 11 d. trys pilotai startavo iš Paluknio aerodromo. Nors startavo trise, S. Uždavinys, įveikęs pusę kelionės atstumo, dėl nesėkmingo leidimosi į „aikštelę“, nebegalėjo tęsti skrydžio. Komandos kapitonas ir sklandytojas A. Šimoliūnas sakė, kad nors ir finišavo dviese, tačiau su Sakalu įveikta didelė dalis atstumo jį daro svarbia komandos dalimi.

Skrydis per Europą

Per Lenkiją ir Vokietiją pilotai yrėsi labai lėtai ir sunkiai. Oro sąlygos buvo labai nepalankios: vyravo dideli karščiai ir siautė audros. Lenkijoje pilotai buvo priversti leistis 3 kartus, o Vokietijoje – net 4. Kirtus Šveicarijos sieną orai pasikeitė ir tai leido pilotams į priekį irtis žymiai greičiau. Vieni įspūdingiausių skrydžių buvo per kalnus – patyrę sklandytojai įveikė Alpes, o po kelių dienų ir Pirėnų kalnus. Prancūzijoje jie stojo 2 kartus, o Ispanijoje vos 1 kartą. 

 „Keisčiausia turbūt buvo tai, kad mes skrisdavom, kai vietiniai pilotai neskrisdavo. Tai rodė, kad skridome tokiais orais, kai niekas kitas neskrenda. Skridimo per skirtingas oro mases, pavyzdžiui iš Vokietijos skridome į Šveicariją, kur realiai niekas taip nedarytų, nebent specialiai, kaip darėme mes“, – kalbėjo A. Šimoliūnas.

„Mes kiekvieną dieną skridome į naują orą, niekada negrįždavome ten, iš kur pakilome. Taip yra žymiai sudėtingiau skraidyti nei įprastai savo regione. Skraidant vietovėse, kurias pažįsti, nors esant prastam orui, 400 km. atstumą skrendi per daug nenutoldamas nuo savo aerodromo, per tą pačią oro masę, o kai maršrutas yra išsidėstęs linija, tai gaunasi, kad mes pereinam labai daug skirtingų reiškinių, kurie kartais būna visai netinkami sklandymui“, – sakė Ignas Bitinaitis. 

Nepaisant sunkių oro sąlygų, kiekviena diena pilotams atnešė daug naujų patirčių ir atradimų. Pilotams skrydis per Alpes įsimins ilgam. Anot pilotų, toks skrydis – kiekvieno sklandytojo svajonė. 

„Be skrydžio per Alpes, man labiausiai įsiminė aerodromas Prancūzijos Les Planeurs de Puivert en Quercorb ir jo bendruomenė, kuri pasirodė labai jauki ir nuoširdi. Kiekvienas aeroklubas turi skirtingą bendruomenę ir ne visos jos yra tikros ir nuoširdžios“, – atsiminė I. Bitinaitis.

Finišas Portugalijoje

 Kraštinė skrydžio atkarpa: Fuentemilanos, Ispanijoje – Coimbra, Portugalijoje pilotams buvo sudėtinga. Tą dieną jie įveikė 400 km.

„Startavau gerai, tačiau Ispanijoje oras buvo sunkus ir turėjau greitai adaptuotis prie pasikeitusių sąlygų, nes skrendant virš Pirėnų kalnų buvau įpratęs, kad kilimus gaunu kalno viršukalnėse, o šioj atkarpoje – priešingai - viršūnėse termikų nebuvo, o buvo slėniuose. Tad, užsiiminėjau alpinizmu. Mane nustebino, kad Portugalijos kalnai tokie aukšti, siekiantys 3 km. Tad, gerai, kad turėjau pakankamai aukščio, nes be jo nebūčiau perskridęs kalnų ir pasiekęs Coimbra aerodromo“, – su šypsena veide pasakojo komandos kapitonas.

Pilotams pavyko pasiekti Atlanto vandenyną, kad ir ne paskristi virš jo, bet bent jau pamatyti. Tokia galimybė sklandyme tenka labai retai.

 „Įdomu buvo tai, kad matėsi, jog nuo Atlanto vandenyno labai daug drėgmės ateina ir, kai skrendi rūkas vis didėja, matomumas prastėja ir matai vos keliasdešimt kilometrų į priekį, kai įprastai 3 km. aukštyje matai šimtus kilometrų į priekį. Tad, skrendant net nemačiau, ar už kalno yra kitas kalnas ir pan.”, – sakė I. Bitinaitis.

 

Po finišo A. Šimoliūnas sakė, kad vis dar sunku patikėti, kad perskrido Europą. „Tempas visos kelionės metu buvo didelis, skridome beveik kiekvieną dieną, vis į priekį ir į priekį, sutikome labai daug žmonių, daug aerodromų aplankėme, sužinojom, kaip sklandymas Europoje gyvena. Turėjome tikslą nepasiduoti, keliauti toliau, nors ir kaip buvo sunku“, - mintimis dalijosi sklandytojas.

 

Sklandytojas I. Bitinaitis apie skrydį sakė, kad nuskristi į tikslą yra vienas dalykas, tačiau didžiausias pasiekimas yra pati kelionė. „Buvo labai įdomi visa kelionė. Kiekviena diena buvo savaip žavi ir skirtinga. Man pirmiausia smagu, kad įgyvendinome šį projektą“, – po finišo kalbėjo jis.

Antžeminės komandos iššūkiai

Antžeminei skrydžio komandai iššūkių ant žemės taip pat netrūko. Ji su „Renault Austral“ ir „Renault Arkana“ automobiliais įveikė apie 5000 km. Kilometrai buvo išnaudoti pasiekti kartais labai kalvotose vietovėse įsikūrusius aerodromus, taip pat iš sudėtingų „aikštelių“ pasiimti pilotus bei pačiame aerodrome. 

Viena įdomesnių „aikštelių“ komandos laukė Lenkijoje, kur privažiavus prie pilotų paaiškėjo, kad juos nuo antžeminės komandos skiria didelis griovys, kurį pervažiuoti nėra galimybės. Tada pagelbėjo vietinis ūkininkas, parodęs kitą, privažiavimą. Tiesa, ir jis nebuvo labai paprastas: priekabas su sklandytuvais viduje teko stumti, kad pervažiuoti statų ir siaurą tiltą. Kelionėje buvo dienų, kai kelionė nuo aerodromo iki aerodromo, kuriame nusileidę pilotai, truko 10 valandų. 

Image

Lietuvos Aeroklubas

Įmonės kodas: 190776531
Adresas: Sporto g. 11, LT-09238, Vilnius
info@aeroclub.lt

Laisvė
ir gyvenimas ore

Sekite Mus:

MEMBERSINCE 1931

MEMBER
SINCE 1931