Lietuvos aeroklubas reiškia didelį nerimą dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos, jog Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras uždaro net tris Broniaus Oškinio vaikų aviacijos eskadrilės.
Pranešimas apie tai, kad uždaromos Alytaus, Kauno ir Vilniaus eskadrilės kovo 9 d. pasirodė Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro interneto svetainėje. Jauniesiems pilotams tęsti sportinę veiklą siūloma Marijampolės arba Zarasų eskadrilėse.
Pranešimas: https://www.lmnsc.lt/broniaus-oskinio-vaiku-aviacijos-akademija/
Vaikų aviacija ir vaikų sklandymas – unikalus Lietuvos aviacijos ir sporto pasiekimas, pradėtas kurti ir išplėtotas žymaus aviatoriaus ir aviakonstruktoriaus Broniaus Oškinio bei kitų Lietuvos aviatorių pastangomis. Vaikų sklandymo mokyklose vaikai išmoksta ne tik sklandyti; jie įgyja ir daug praktinių žinių apie fiziką, mechaniką, ugdo charakterį ir discipliną, komandinio darbo įgūdžius. Baigusieji vaikų sklandymo mokyklas dažnai pasirenka įvairias aviacines ar technines profesijas – būtent tas profesijas, kurių specialistų šiuo metu mūsų šalyje itin trūksta ir, kaip matome iš rinkos bei švietimo sistemos vystymosi prognozių, ateityje truks dar labiau.
Šiame kontekste sprendimas uždaryti net tris iš vienuolikos vaikų sklandymo eskadrilių, nesvarbu kokiais argumentais būtų motyvuojamas, yra mažų mažiausiai neatsakingas; neatsakingas tiek prieš vaikus, tiek ir prieš Lietuvos, kaip aviacinės, sportinės ir technologiškai išsivysčiusios valstybės perspektyvas.
Už transporto specialistų licencijavimą ir jų veiklos priežiūrą, aviacijos ūkio subjektų veiklos priežiūrą, akreditavimą ir licencijavimą atsakinga valstybės institucija – VšĮ Transporto kompetencijų agentūra – kovo 9 d. susitikime su Lietuvos aeroklubo, kitų civilinės aviacijos organizacijų atstovais pristatė naują savo paslaugų apskaičiavimo modelį.
Naujojo modelio, pagrįsto Eurocontrol‘ės praktika, esmė – paslaugų kainos nustatymas remiantis faktinėmis instancijos sąnaudomis jų teikimui (darbuotojų darbo laikas, kitos sąnaudos). Siūlomas modelis bus dinamiškas – paslaugų kainos būsimiesiems metams bus apskaičiuojamos remiantis tokių paslaugų poreikio prognoze; tuo atveju jei faktinės sąnaudos konkrečiai paslaugai pasirodys mažesnės nei suplanuotos – permokėta suma bus gražinama naudotojams (greičiausiai – išskaičiuojant iš ateinančių metų tarifo), jei didesnės – skirtumas bus įskaičiuojamas į ateinančių metų tarifą. Šį modelį TKA ketina pradėti taikyti kartu su naujai įdiegtu vidinių procesų valdymo modeliu, turėsiančiu supaprastinti ir paspartinti administracines procedūras, sumažinti jų etapų skaičių, skaitmenizuoti paslaugų teikimą ir padaryti visus reikalavimus aiškesnius šių paslaugų vartotojams.
TKA atstovų pateiktose kainų prognozėse matoma, jog planuojamas kai kurių paslaugų kainų mažėjimas (pvz. daugiau nei 20 000 kg sertifikuotos kilimo masės orlaivio perregistravimo paslauga), nors daugumos paslaugų kainos kils. Pavyzdžiui, viena populiariausių ir aktualiausių paslaugų – orlaivio iki 750 kg sertifikuotos kilimo masės registravimas ar perregistravimas brangs nuo dabartinių 72 iki 92 eurų, vizualiems skrydžiams pritaikyto aerodromo metinė priežiūra – nuo 453 iki 514 eurų.
TKA atstovai pažymėjo, jog ši tvarka įsigalios ją patvirtinus Susisiekimo ministerijoje. Numatoma, jog ji pradės veikti nuo naujų metų. Iki tol TKA dar ketina surengti konsultacijas su aviacijos atstovais dėl konkrečių tarifų dydžių. Kartu reguliuojančios institucijos atstovai pažymėjo, jog Lietuvoje taikomi vieni mažiausių atitinkamų paslaugų tarifų. Kai kurios šalys, pvz. Malta, kuriose yra ir mažesnių tarifų, dalį jų subsidijuoja pajamomis iš kitų transporto reguliatoriaus veiklos sričių, pvz. laivybos.
Šių metų gegužės – birželio mėnesiais Lietuvos Respublikos valdomojoje ir nevaldomojoje oro erdvėje vyks net dvi didelės tarptautinės karinės pratybos: „Geležinis Vilkas 2023“ (angl. „Iron Wolf 2023“) vyks gegužės 9–19 d. Kauno apskrityje, „Baltijos operacija 2023“ (angl. ,,BALTOPS“) vyks birželio 4–18 d. pajūryje ir virš tarptautinių vandenų.
2023 m. liepos 7–13 d. įvyksiančio NATO viršūnių susitikimo metu Vilniaus, Kauno ir Šiaulių apskrityse Lietuvos Respublikos oro erdvėje bus taikomi skrydžių apribojimai.
Prašome visų aviatorių ir planuojančių aviacijos renginius atsižvelgti į šią informaciją, taip pat atidžiai sekti AB „Oro navigacija“ skelbiamą informaciją ir neplanuoti skrydžių numatytose oro erdvėse aukščiau nurodytais tarptautinių karinių pratybų laikotarpiais bei NATO viršūnių susitikimo metu.
Išsamesnę ir nuolat atnaujinamą informaciją apie pratybų oro erdves ir kitus apribojimus galima rasti šiose nuorodose:
1. AIP papildymuose (žr. https://www.ans.lt/lt/informaciniai-leidiniai/aip-aip-papildymai);
2. Galiojančiuose „NOTAM“ pranešimuose (žr. https://ans.lt/lt/informaciniai-leidiniai/notam).
Pastaraisiais metais Lietuvos Respublikos nevaldomoje oro erdvėje įvykusių pažeidimų skaičius sparčiai mažėja. Ir nors ši statistika sėkmingai artėja link nulio, vis dar lieka nemažai erdvės tobulėjimui. Tokios pirmosios išvados iš kovo 3 d. Lietuvos transporto saugos administracijos surengto nekontroliuojamoje oro erdvėje užfiksuotų pažeidimų statistikos ir tendencijų aptarimo.
Lietuvos aeroklubo prašymu oro transporto eismą reglamentuojančios ir kontroliuojančios institucijos – Lietuvos transporto saugos administracija, Transporto kompetencijų agentūra, AB „Oro navigacija“ parengė eismo nekontroliuojamoje šalies oro erdvėje tendencijų apžvalgą.
2020 m. Lietuvos Respublikos nevaldomoje oro erdvėje užfiksuoti 52 pažeidimai (iš jų 29 draudžiamų zonų, 23 – pasienio zonų pažeidimai), 2021 m. – 24 (iš jų – atitinkamai 15 ir 9), 2022 m. – 8 (2 – pasienio zonų pažeidimai, 6 – patenkantys į naują – „kitų pažeidimų“ – kategoriją). LTSA vyresnioji patarėja Margarita Paulauskienė, pristačiusi šią oro erdvės naudojimo statistiką ir oro eismo saugumo pažangą, taip pat pateikė keletą vertingų rekomendacijų kaip dar sparčiau mažinti pažeidimų skaičių. Atsakingesnis požiūris į radijo ryšio naudojimą, savalaikiai pranešimai apie su skrydžių sauga susijusius įvykius, kruopštesnis požiūris į orlaivių draudimą ir atsakingesnis skrydžių vadovų nurodymų vykdymas – paprastos priemonės, kurios leistų pasiekti dar didesnę skrydžių saugą. Beje, tam, kad patekti į šią pažeidimų statistiką nebūti vykdyti skrydį ar būti pilotu. Pakanka nukreipti lazerį į orlaivį – 2022 m. užfiksuotas vienas toks chuliganizmo atvejis.
AB „Oro navigacija“ atstovas Jonas Chadasevičius šią statistiką papildė žinia, jog 2022 m. „Oro navigacija“ užfiksavo 8 oro erdvės saugos įvykius, kai 2021 m. tokių atvejų buvo 18. Dauguma šių įvykių įvyko Vilniaus, ir tik pora – Kauno skrydžių informavimo regione. Daugiau nei pusė šių įvykių buvo susiję su karšto oro balionais, o dauguma iš pastarųjų – nedideli oro erdvės pažeidimai, susiję su vėjo nešamo oro baliono įskridimu į valdomos oro erdvės pakraščius. Nerimą kelia iki 5 (nuo 2) išaugęs skrydžių valdymo tarnybos nurodymų nevykdymo atvejų skaičius.
Naujasis Transporto kompetencijų agentūros Civilinės aviacijos departamento direktorius Vidmantas Plėta, pristatęs skrydžių saugos, aerodromų tinkamumo, orlaivių sertifikavimo taisyklių, aviacijos renginių organizavimo taisyklių įgyvendinimo praktiką ir reglamentavimo naujoves, atkreipė dėmesį ir į vis dar pasitaikančius trūkumus – pasibaigusios draudimo apsaugos atvejus, nustatytus orlaivių techninės priežiūros trūkumus, specialistų sertifikavimo problematiką. Šie trūkumai, nors nebūtinai sukelia konkrečią grėsmę oro eismo saugumui, paprastai reškia, kad konkretus orlaivis negali būti laikomu tinkamu skrydžiams.
TKA atstovas Andrejus Golubevas atkreipė dėmesį į pranešimų kultūros trūkumus. Nors bendras pranešimų apie aviacijos įvykius skaičius auga ir 2022 m. jau viršijo 800, toli gražu ne apie visus su aviacijos sauga susijusius įvykius yra informuojamos atitinkamos valstybės institucijos. TKA atstovai pabrėžė jog tik apie vienas procentas pranešimų perauga į įvykio tyrimus, tačiau pats pranešimo faktas yra labai svarbus kaupiant institucinę atmintį ir ekspertines žinias, būtinas skrydžių saugos didinimui ir oro erdvės eismo reglamentavimo tobulinimui.
Lietuvos aeroklubas ir visa aviatorių bendruomenė dėkoja reglamentuojančioms ir kontroliuojančioms institucijoms už konstruktyvų požiūrį ir tikisi, jog toks oro eismo saugos tendencijų aptarimas taps kasmetini renginiu, o jo rezultatai tiek šalies aviatoriams, tiek reglamentuojančioms, tiek ir kontroliuojančioms institucijoms padės tobulinti savo veiklą.
Kviečiame prisidėti prie ryšio kokybės nevaldomoje šalies oro erdvėje gerinimo!
Šių metų pradžioje aviatorių susitikime su eismą oro erdvėje reguliuojančių ir organizuojančių institucijų atstovais buvo sutarta sukurti grįžtamojo ryšio anketą, leisiančią įvertinti ir gerinti radijo ryšio kokybę nevaldomoje šalies oro erdvėje.
Lakūnai, skraidantys nevaldomoje oro erdvėje, kviečiami užpildyti AB "Oro navigacija" parengtą apklausos formą, kurioje gali informuoti apie skrydžio metu nustatytą nepakankamos aprėpties ar kokybės skrydžių informacijos paslaugos radijo ryšį bei pateikti savo pastabas ir pasiūlymus.
Atsiliepino formą galima rasti "Oro navigacijos" interneto svetainėje: https://ans.lt/lt/rysio-kokybes-ivertinimo-anketa
Kviečiame visus Lietuvos aviatorius prisidėti prie šios iniciatyvos ir teikti savo pastabas ir pasiūlymus!
2023 m. kovo 19 – 25 d. Jonavos sporto arenoje vyks šių metų svarbiausios uždarų patalpų akrobatinių aviamodelių varžybos – 2023 FAI F3P pasaulio čempionatas.
Pirmasis šios aviamodelių klasės pasaulio čempionatas surengtas 2013 m. Vokietijoje, Koburgo mieste. 2015 m. – Lenkijoje, 2017 m. – Prancūzijoje, 2019 m. – Kretos saloje, Graikijoje. 2021 m. Rumunijoje planuotą čempionatą teko atšaukti dėl COVID-19 pandemijos. 2022 m. Tarptautinė aeronautikos federacija teisę organizuoti 5-ąjį pasaulio čempionatą suteikė Lietuvai.