AB „Oro navigacija“ (ON), VšĮ Transporto kompetencijų agentūra (TKA) ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LHMT) kviečia visus Lietuvos oro erdvės naudotojus dalyvauti kasmetinėje konsultacijoje - susitikime su Lietuvos Respublikos oro erdvės naudotojais.

Data: 2024 m. gruodžio 12 d.

Laikas: 9:00 – 13:00 val.

Susitikimo vieta: AB „Oro navigacija“, Balio Karvelio g. 25 Vilnius, arba nuotoliniu būdu.

Konsultacijos – susitikimo programą renginio organizatoriai numato rengti atsižvelgiant į dalyvių poreikius, tad registruojantis prašoma nurodyti dominančias temas bei aktualius klausimus.

Registracija būtina, ji vyks iki 2024 m. lapkričio 27 d. 

>> REGISTRACIJA: https://forms.office.com/e/PMTDfuykqq

Numatomos susitikimo temos:

• AB „Oro navigacija“ strateginės iniciatyvos 
• Skrydžių srautų Lietuvos oro erdvėje tendencijos, perspektyvos ir oro navigacijos paslaugų rinkliavų tarifai 2025 m.
• GNSS trikdžiai Lietuvoje (situacijos apžvalga)
• Bandomosios U-Space sistemos versijos demonstravimas (šiame etape – tik bendrosios informacijos paslaugos)
• Skrydžių sauga: esama situacija ir ateities planai
• Lietuvos kariuomenės renginiai/pratybos 2025 m.
• Lietuvos aeroklubo renginiai 2025 m.
• Karštų oro balionų sezono apžvalga
• Transporto kompetencijų agentūros informacija (4-asis Veiklos rodiklių plano laikotarpis, U-Space, teisinė aplinka, kt.) 
• MET paslaugų teikimo pakeitimo link (LHMT)
• Civilinis-karinis bendradarbiavimas 2025 m.

Detali programa bus atnaujinta likus savaitei prieš susitikimą ir paskelbta svetainėje www.ans.lt.

Kviečiame dalyvauti!

Pasaulinė antidopingo agentūra (angl. World Anti-Doping Agency (WADA)) paskelbė atnaujintą dopingo preparatų sąrašą (angl. 2025 List of Prohibited Substances and Methods). Dokumentas pateikiamas adresu: https://wada-ama.us15.list-manage.com/track/click?u=b1807e279506be6f85bf0da1c&id=594e401c0d&e=647f63484c. Šis draudžiamų preparatų sąrašas įsigalios 2025 m. sausio 1 d.

Šis sąrašas yra vienas iš aštuonių privalomų tarptautinių WADA standartų, privalomų visoms Pasaulio antidopingo kodekso šalims signatarėms. Jame išvardijami preparatai, sportininkams draudžiami tiek varžybų, tiek ir ne varžybų metu.

Kartu su sąrašu paskelbti:

• pagrindinių pakeitimų sąrašas lyginant su 2024 m. dokumentu (angl. 2025 Summary of Major Modifications and Explanatory Notes); adresas - https://wada-ama.us15.list-manage.com/track/click?u=b1807e279506be6f85bf0da1c&id=8e53c36d1b&e=647f63484c).
• 2025 m. monitoringo programa (angl. 2025 Monitoring Program); adresas - https://wada-ama.us15.list-manage.com/track/click?u=b1807e279506be6f85bf0da1c&id=a9c6a80ba8&e=647f63484c.

Kviečiame visus sportininkus, jų trenerius, medikus ir šiaip sportu besidominčius susipažinti su šiais dokumentais ir jais vadovautis 2025 m. aviacijos sporto sezone.

Daugiau informacijos šia tema galima rasti Tarptautinės aeronautikos federacijos (FAI) svetainėje (https://www.fai.org/anti-doping).

Saugių ir sveikų skrydžių!

Rugsėjo 12 d. į vyko pirmasis naujos sudėties Valstybinės aviacijos saugos komisijos posėdis. Posėdyje, kuriam pirmininkavo susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas, buvo aptartos aktualūs aviacijos saugos klausimai ir skrydžių saugos didinimo priemonės.

Valstybinės aviacijos saugos komisijos sudėtis, Valstybinė aviacijos saugos programa (VASP) ir Valstybinis aviacijos saugos planas patvirtinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2024 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 3-113 „Dėl Valstybinės aviacijos saugos programos patvirtinimo ir Valstybinės aviacijos saugos komisijos sudarymo“.  VASP ir Saugos planas parengti įgyvendinant reglamento (ES) 2018/1139 7 ir 8 straipsnių nuostatas. VASP ir Saugos planą rengia Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA).

Posėdžio pradžioje TKA atstovas Andrejus Golubevas pristatė aviacijos saugos problematiką. Aviaicjos saugos politikos tikslas – valdyti su aviacija susijusias rizikas. Atitinkama programa ir priemonių planas buvo patvirtinti šių metų balandį. Kartu pažymėtina, jog Lietuvos istorijoje komercinių skrydžių metu nėra įvykę avarijų, todėl bet kokios valdymo priemonės remiasi visų pirma užsienio praktika. Pati sistema yra kurta valdyti rizikas. Ji parengta pagal ICAO 19 priedą ir ją sudaro 4 komponentai – tikslai, valdymas, užtikrinimas, skatinimas. Saugos rizikos valdymo sistemą sudaro keturios veiklos srtiys: pavojų nustatymas, rizikos vertinimas, rizikos mažinimas, rizikos toleravimas.

Savo ruožtu Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO) gali kas 8-10 m. audituoti saugos sistemų efektyvumą. Kol kas toks auditas Lietuvoje neplanuojamas.

TKA pristatė ir aviacijos saugos monitoringo rezultatus – gautus pranešimus apie aviacijos įvykius. 2017- m. gauta 530 tokių pranešimų, 2018 m. – 548, 2019 m. – 598, 2020 m. – 353, 2021 m. – 541, 2022 m. -863, 2023 m. – 1378. Tokio pranšimų skaičiaus augimo TKA nesieja su prastėjančia aviacijos saugumo padėtimi. Jų priežastimi įvardijamas LTSA ir TKA vaidmens, kaip visų pirma konsultuojančių ir patariančių, o ne baudžiančių institicijų, stiprėjimas. Pranešimai apie aviacijos įvykius visų pirma yra skirti didinti skrydžių saugai ir TKA bei LTSA atstovai džiaugiasi augančiu aviatorių sąmoningumu.

Komisijos posėdyje taip pat buvo pristatyti 2024 m. birželio 17–21 d. TKA įvykusio Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūros (EASA) standartizavimo audito rezultatai. Auditas Lietuvos civilinę aviaciją reguliuojančių institucijų veiklą įvertino teigimai. Audit metu buvo nustatytos tik 2 neatitiktys. Viena jų - viena (Nr. 24090) yra susijusi su būtinybe nustatyti VASP mokymo programą valstybės lygmeniu visoms atitinkamoms valstybės institucijoms. Komisijos nariai išklausė A. Golubevo pristatytus saugos rizikų valdymo procesus, Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) reikalavimus, Europos Sąjungos reikalavimus, rizikų valdymą globaliame kontekste, rizikų valdymo ES lygmeniu procesus, Europos aviacijos saugos planą (EPAS), EPAS ryšį su valstybės saugos planu, Lietuvos VASP, Saugos planą, diskutuota apie pranešimų apie aviacijos įvykius statistiką, jų svarbą ir konstatavo, kad Lietuvos VASP ir Saugos planas iš esmės atliepia ICAO koncepciją. Kartu buvo sutarta jog pačią VASP ir jos priedu esantį Saugos planą, jo tikslus ir jame numatytus rodiklius būtina kasmet peržiūrėti ir stebėti, kaip Saugos planas yra įgyvendinamas bei nusistatyti įgyvendinimo priežiūros ir tikslinimo mechanizmą.

Posėdyje Komisija aptarė savo darbo reglamentą ir darbo procedūras. Vadovaudamasi Aviacijos įstatymo 28 straipsnio 3 ir 4 dalimis, Komisija:

• koordinuoja valstybinės aviacijos saugos programos įgyvendinimą;
• vykdo aviacijos saugos užtikrinimo veiksmingumo lygio stebėseną (atsižvelgdama į valstybiniame aviacijos saugos plane nustatytus aviacijos saugos veiksmingumo lygio rodiklius);
• (prireikus) teikia pasiūlymus dėl aviacijos saugos veiksmingumo Lietuvoje stiprinimo.

Aviacijos įstatymas aiškiai nenumato konkrečios institucijos, atsakingos už nuolatinį nepertraukiamą VASP įgyvendinimo administravimą, koordinavimą. Šis trūkumas buvo iškeltas ir EASA audito metu. Atsi-velgdama į šias pastabas,  Komisija nutarė  pavesti LTSA kartu su TKA iki 2024 m. gruodžio 31 d. pateikti Susisiekimo ministerijai pasiūlymus dėl Komisijos darbo reglamento / darbo tvarkos taisyklių nustatymo. Šiame Komisijos darbo reglamento / darbo tvarkos taisyklių projekte turėtų būti numatyta ir veikla atitinkamos techninės pakomisės (arba darbo grupės, į kurią atsakingos institucijos deleguotų savo ekspertus), kuri būtų skirta Komisijos darbui paremti ir iš esmės atliktų VASP ir Saugos plano nuolatinį valdymą, spręstų visus organizacinius, koordinavimo ir techninius klausimus, atliktų informacijos rinkimą ir apibendrinimą, saugos rizikų analizę, rizikų prioretizavimą, rizikos valdymo veiksmų apibrėžimą, nuolatinę stebėseną ir kt., ir, apibendrinusi informaciją, pateiktų ją Komisijai kartu su pasiūlymais svarstyti, tvirtinti, taip pat priimti strateginio pobūdžio sprendimus dėl VASP ir Saugos plano įgyvendinimo.

Posėdžio metu buvo aptartos VASP peržiūros ir atnaujinimo priemonės pagal EASA audito pateiktas pastabas. EASA auditas rekomendavo peržiūrėti valstybinę aviacijos saugos politiką. Audito metu VASP „Saugos politikos“ elementas buvo įvertintas 1 lygiu (t. y. nėra įgyvendinta pilnai, bet yra įrodymų, kad dirbama). Taip pat pateikta pastaba, kad VASP nėra aprašytos aviacijos saugos „įgyvendinimo politika“. Ši politika, remiantis ICAO dokumentais, turi būti siejama su teigiamos saugos kultūros skatinimu, saugos duomenų ir saugos informacijos šaltinių apsauga (ypatingai saugant pranešėją, pateikusį informacija apie saugos problemą), galimybe paslaugų tiekėjams, turintiems veikiančią Saugos valdymo sistemą, spręsti tam tikrus saugos klausimus viduje (netaikant jiems nuobaudų ar kitų baudžiamojo pobūdžio poveikio priemonių iš priežiūros institucijos pusės).

Audito išvadose pabrėžiama, kad VASP nėra aiškiai išreikšto Saugos politikos (angl. Safety Policy) deklaravimo (Saugos politikos tikslams skirti 5 ir 6 VASP punktai). ICAO Dok. 9859 8.3.6.9 papunktyje nurodoma, kad „Aukščiausios vadovybės įsipareigojimas turėtų būti išreikštas Valstybės saugos politikoje. Valstybės saugos politika yra oficialus dokumentas, aprašantis valstybės saugos ketinimus ir kryptį. Valstybės saugos politika atspindi aukščiausios vadovybės požiūrį į saugą ir teigiamos saugos kultūros skatinimą valstybėje. Tai galima laikyti valstybės saugos misijos ir vizijos pareiškimu.“  Posėdyje dalyvavę TKA atstovai pažymėjo, kad, analizuojant saugos informaciją, identifikuotas poreikis reguliariai atnaujinti VASP, o ypač Saugos planą.

Atsižveldama į šias pastabas, Komisija nutarė pavesti LTSA, bendradarbiaujant su TKA, vėliausiai iki 2025 m. rugsėjo 12 d. parengti ir pateikti Komisijai VASP pakeitimo projektą, į kurį, įvertinant EASA audito metu nustatytus trūkumus, būtų įtraukti trūkstami elementai.

Kitą Komisijos posėdį nutarta surengti 2025 m. sausio-vasario mėn. ir jo metu aptarti pavestų užduočių atlikimo eigą.

Valstybinės aviacijos saugos komisijos nariai:

• Donata Gusčė – Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus pavaduotoja (komisijos pirmininko pavaduotoja);
• Donatas Dačkevičius – AB „Oro navigacija“ Saugos ir kokybės skyriaus vadovas (pakaitinis narys);
• Andrejus Golubevas – VšĮ Transporto kompetencijų agentūros Saugos ir kokybės skyriaus vadovas;
• Vidmantas Plėta – VšĮ Transporto kompetencijų agentūros Civilinės aviacijos departamento direktorius (pakaitinis narys);
• Agnė Katkutė – Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vyriausioji patarėja;
• Sigita Jurkšaitytė – Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės patarėja (pakaitinė narė);
• Vidas Kaupelis – Šiaulių aeroklubo viršininkas;
• Arūnas Gražulis – Lietuvos aeroklubo prezidentas (pakaitinis narys);
• Antanas Matutis – Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vadas;
• Valdas Stropus – AB Lietuvos oro uostų Operacijų departamento direktorius;
• Vidas Kšanas – AB Lietuvos oro uostų Saugos ir saugumo departamento direktorius (pakaitinis narys);
• Virginijus Steponavičius – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Aviacijos valdybos saugos inžinierius (pakaitinis narys).

Nuo 2024 m. rugpjūčio 25 d. iki rugsėjo 4 d. Lietuvos Respublikos nevaldomojoje oro erdvėje vyks tarptautinės karinės pratybos ,,Didysis erelis 2/24“ (angl. ,,GrandEagle 2/24"), kurių metu bus vykdoma intensyvi Lietuvos ir užsienio šalių karinės aviacijos veikla.

Prašome atsižvelgti į akcinės bendrovės „Oro navigacija“ skelbiamą informaciją ir 2024 m. rugpjūčio 25–rugsėjo 4 d. nevykdyti mažosios aviacijos skrydžių pratyboms suplanuotose oro erdvėse. Detalią informaciją apie pratybų oro erdves ir kitus apribojimus galima rasti šiose nuorodose:

AIP papildymai: https://www.ans.lt/lt/informaciniai-leidiniai/aip-aip-papildymai

NOTAM pranešimai: https://ans.lt/lt/informaciniai-leidiniai/notam

Praėjusį sekmadienį, birželio 16-ąją dieną, sklandytojas Marius Pluščauskas pagerino net du prieš tai buvusius Lietuvos sklandymo rekordus - pasiekė 130 km/h greitį 300 km skrydžio į tikslą ir atgal metu (ankstesnis rekordas priklausė pilotui Ringaudui Kikalui, kuris įveikė atstumą 102 km/h greičiu). Svarbu paminėti, jog gegužės 28-ąją Marius Pluščauskas pasiekė dar vieną įspūdingą rekordą - pakilęs iš Paluknio aerodromo įveikė 750 km ilgio skrydį ir pagerino jo paties anksčiau buvusį rekordą. Skrydžio metu pilotui teko susidurti su galybe iššūkių, iš kurių vienas - GPS signalo trikdžiai, ypač jaučiami skriejant Lenkijoje, o taip pat tolimiausiame maršruto taške orų sąlygos kritiškai suprastėjo. Vis dėlto sėkmė Mariui šypsojosi - jis ne tik saugiai sugrįžo į Paluknio aerodromą, tačiau ir maršrutą nuskrido dar greičiau nei praėjusį kartą - užtruko valanda trumpiau ir pasiekė vidutinį 106 km/h greitį. 

Šie rekordai yra ypatingai svarbūs visai Lietuvos sklandymo bendruomenei. Sveikiname Marių, didžiuojamės jo pasiekimais!