Sveikiname Vladą Kensgailą
Šiandien devyniasdešimtąjį gimtadienį švenčia gyva Lietuvos aviaicijos legenda - pilotas, aviacijos sportininkas, aviakonstruktorius ir Aviatorius iš didžiosios raidės Vladas Kensgaila.
Linkime Vladui geros sveikatos ir puikios savijautos, ir toliau tęsti svaigų savo gyvenimo skrydį ir visuomet išlikti pavyzdžiu ateinančioms Lietuvos aviatorių kartoms!
Prisiminkime:
1952 m. pradėjo mokytis Žemaičių Naumiesčio vidurinėje mokykloje. Tais pačiais metais su bendraminčiais įkūrė pogrindinę antikomunistinę organizaciją. Po poros metų ji buvo išaiškinta. 1954 m. suimtas, kalintas Vilniaus Lukiškių kalėjime, po Stalino mirties, slopstant represijoms amnestuotas, suklastojus biografijos faktus, pavyko baigti vidurinę mokyklą.
Dirbo Šilutės moksleivių namuose, bibliotekoje, kultūros namuose. 1956 m. įkūrė Šilutės aviacijos sporto klubą, 1960–1973 m. jam vadovavo. 1963 m. baigęs aviacijos kursus gavo lakūno-instruktoriaus teises. 1969 m. baigė Kalugos (Rusija) aviacijos mokyklą, įgijo lakūno-inžinieriaus specialybę. 1974 m. įsidarbino Prienų aviacijos gamykloje lakūnu-bandytoju ir konstruktoriumi.
Nuo 1981 m. gyvena Panevėžyje, pradėjo dirbti miesto aeroklubo inžinieriumi-lakūnu, nuo 1991 m. – V. Kensgailos aviacijos įmonės lakūnu-konstruktoriumi. 2001–2011 m. – Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys.
Pirmos klasės lakūnas, aviacijos sporto meistras.
Suprojektavo ir pastatė 9 skraidančius aparatus, pirmąjį – dar būdamas dešimtmetis vaikas. 1958 ir 1959 m. sukonstravo vienvietį ir dvivietį mokomuosius sklandytuvus VK-2 ir VK-3, 1961 m. – lėktuvą „Žuvėdra“ VK-4, 1975 m. – monoplaną VK-5, 1982–1983 m. Panevėžyje atkūrė istorinį S. Dariaus ir S. Girėno lėktuvą „Lituanica“ VK-6, 1986 m. – skraidančią laboratoriją VK-7 eksperimentiniams lėktuvų mazgams bandyti, 1989 m. – žemės ūkio paskirties lėktuvą „Aušra“ VK-8, 2010 m. – dvimotorį aštuonvietį keleivinį lėktuvą VK-9. Visi gerai įvertinti specialistų, o „Aušra“ už unikalius techninius duomenis pripažinta geriausiu naujos technikos pavyzdžiu Sovietų Sąjungoje, pateko į Gineso rekordų knygą kaip efektyviausias ir ekonomiškiausias tokio tipo lėktuvas.
Daug prisidėjo prie aviacijos istorijos populiarinimo. Sukūrė tris lėktuvo „Lituanica“ kopijas. Pirmoji panaudota filmuojant vaidybinį filmą „Skrydis per Atlantą“ (rež. R. Vabalas, 1983). 1993 m., švenčiant S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio 60-metį, savo sukonstruota „Lituanica“ skrido maršrutu Kaunas-Soldinas-Kaunas, taip simboliškai užbaigdamas lakūnų žygį. 2003 m., švenčiant „Lituanicos“ skrydžio 70-metį, ja apskrista Lietuva. Norėdamas pademonstruoti Lietuvos nepriklausomybę, 1991 m. su sūnumi Dariumi lėktuvu „Aušra“ išskrido į naujų aviacijos kūrinių parodą Stokholme. Grįžtant sovietinių naikintuvų nutupdyti karinėje bazėje, tardyti, lėktuvą pavyko atgauti tik po Rusijoje įvykusio rugpjūčio pučo.
