Pirmasis naujos sudėties Valstybinės aviacijos saugos komisijos posėdis

Rugsėjo 12 d. į vyko pirmasis naujos sudėties Valstybinės aviacijos saugos komisijos posėdis. Posėdyje, kuriam pirmininkavo susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas, buvo aptartos aktualūs aviacijos saugos klausimai ir skrydžių saugos didinimo priemonės.

Valstybinės aviacijos saugos komisijos sudėtis, Valstybinė aviacijos saugos programa (VASP) ir Valstybinis aviacijos saugos planas patvirtinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2024 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 3-113 „Dėl Valstybinės aviacijos saugos programos patvirtinimo ir Valstybinės aviacijos saugos komisijos sudarymo“.  VASP ir Saugos planas parengti įgyvendinant reglamento (ES) 2018/1139 7 ir 8 straipsnių nuostatas. VASP ir Saugos planą rengia Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA).

Posėdžio pradžioje TKA atstovas Andrejus Golubevas pristatė aviacijos saugos problematiką. Aviaicjos saugos politikos tikslas – valdyti su aviacija susijusias rizikas. Atitinkama programa ir priemonių planas buvo patvirtinti šių metų balandį. Kartu pažymėtina, jog Lietuvos istorijoje komercinių skrydžių metu nėra įvykę avarijų, todėl bet kokios valdymo priemonės remiasi visų pirma užsienio praktika. Pati sistema yra kurta valdyti rizikas. Ji parengta pagal ICAO 19 priedą ir ją sudaro 4 komponentai – tikslai, valdymas, užtikrinimas, skatinimas. Saugos rizikos valdymo sistemą sudaro keturios veiklos srtiys: pavojų nustatymas, rizikos vertinimas, rizikos mažinimas, rizikos toleravimas.

Savo ruožtu Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO) gali kas 8-10 m. audituoti saugos sistemų efektyvumą. Kol kas toks auditas Lietuvoje neplanuojamas.

TKA pristatė ir aviacijos saugos monitoringo rezultatus – gautus pranešimus apie aviacijos įvykius. 2017- m. gauta 530 tokių pranešimų, 2018 m. – 548, 2019 m. – 598, 2020 m. – 353, 2021 m. – 541, 2022 m. -863, 2023 m. – 1378. Tokio pranšimų skaičiaus augimo TKA nesieja su prastėjančia aviacijos saugumo padėtimi. Jų priežastimi įvardijamas LTSA ir TKA vaidmens, kaip visų pirma konsultuojančių ir patariančių, o ne baudžiančių institicijų, stiprėjimas. Pranešimai apie aviacijos įvykius visų pirma yra skirti didinti skrydžių saugai ir TKA bei LTSA atstovai džiaugiasi augančiu aviatorių sąmoningumu.

Komisijos posėdyje taip pat buvo pristatyti 2024 m. birželio 17–21 d. TKA įvykusio Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūros (EASA) standartizavimo audito rezultatai. Auditas Lietuvos civilinę aviaciją reguliuojančių institucijų veiklą įvertino teigimai. Audit metu buvo nustatytos tik 2 neatitiktys. Viena jų - viena (Nr. 24090) yra susijusi su būtinybe nustatyti VASP mokymo programą valstybės lygmeniu visoms atitinkamoms valstybės institucijoms. Komisijos nariai išklausė A. Golubevo pristatytus saugos rizikų valdymo procesus, Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) reikalavimus, Europos Sąjungos reikalavimus, rizikų valdymą globaliame kontekste, rizikų valdymo ES lygmeniu procesus, Europos aviacijos saugos planą (EPAS), EPAS ryšį su valstybės saugos planu, Lietuvos VASP, Saugos planą, diskutuota apie pranešimų apie aviacijos įvykius statistiką, jų svarbą ir konstatavo, kad Lietuvos VASP ir Saugos planas iš esmės atliepia ICAO koncepciją. Kartu buvo sutarta jog pačią VASP ir jos priedu esantį Saugos planą, jo tikslus ir jame numatytus rodiklius būtina kasmet peržiūrėti ir stebėti, kaip Saugos planas yra įgyvendinamas bei nusistatyti įgyvendinimo priežiūros ir tikslinimo mechanizmą.

Posėdyje Komisija aptarė savo darbo reglamentą ir darbo procedūras. Vadovaudamasi Aviacijos įstatymo 28 straipsnio 3 ir 4 dalimis, Komisija:

• koordinuoja valstybinės aviacijos saugos programos įgyvendinimą;
• vykdo aviacijos saugos užtikrinimo veiksmingumo lygio stebėseną (atsižvelgdama į valstybiniame aviacijos saugos plane nustatytus aviacijos saugos veiksmingumo lygio rodiklius);
• (prireikus) teikia pasiūlymus dėl aviacijos saugos veiksmingumo Lietuvoje stiprinimo.

Aviacijos įstatymas aiškiai nenumato konkrečios institucijos, atsakingos už nuolatinį nepertraukiamą VASP įgyvendinimo administravimą, koordinavimą. Šis trūkumas buvo iškeltas ir EASA audito metu. Atsi-velgdama į šias pastabas,  Komisija nutarė  pavesti LTSA kartu su TKA iki 2024 m. gruodžio 31 d. pateikti Susisiekimo ministerijai pasiūlymus dėl Komisijos darbo reglamento / darbo tvarkos taisyklių nustatymo. Šiame Komisijos darbo reglamento / darbo tvarkos taisyklių projekte turėtų būti numatyta ir veikla atitinkamos techninės pakomisės (arba darbo grupės, į kurią atsakingos institucijos deleguotų savo ekspertus), kuri būtų skirta Komisijos darbui paremti ir iš esmės atliktų VASP ir Saugos plano nuolatinį valdymą, spręstų visus organizacinius, koordinavimo ir techninius klausimus, atliktų informacijos rinkimą ir apibendrinimą, saugos rizikų analizę, rizikų prioretizavimą, rizikos valdymo veiksmų apibrėžimą, nuolatinę stebėseną ir kt., ir, apibendrinusi informaciją, pateiktų ją Komisijai kartu su pasiūlymais svarstyti, tvirtinti, taip pat priimti strateginio pobūdžio sprendimus dėl VASP ir Saugos plano įgyvendinimo.

Posėdžio metu buvo aptartos VASP peržiūros ir atnaujinimo priemonės pagal EASA audito pateiktas pastabas. EASA auditas rekomendavo peržiūrėti valstybinę aviacijos saugos politiką. Audito metu VASP „Saugos politikos“ elementas buvo įvertintas 1 lygiu (t. y. nėra įgyvendinta pilnai, bet yra įrodymų, kad dirbama). Taip pat pateikta pastaba, kad VASP nėra aprašytos aviacijos saugos „įgyvendinimo politika“. Ši politika, remiantis ICAO dokumentais, turi būti siejama su teigiamos saugos kultūros skatinimu, saugos duomenų ir saugos informacijos šaltinių apsauga (ypatingai saugant pranešėją, pateikusį informacija apie saugos problemą), galimybe paslaugų tiekėjams, turintiems veikiančią Saugos valdymo sistemą, spręsti tam tikrus saugos klausimus viduje (netaikant jiems nuobaudų ar kitų baudžiamojo pobūdžio poveikio priemonių iš priežiūros institucijos pusės).

Audito išvadose pabrėžiama, kad VASP nėra aiškiai išreikšto Saugos politikos (angl. Safety Policy) deklaravimo (Saugos politikos tikslams skirti 5 ir 6 VASP punktai). ICAO Dok. 9859 8.3.6.9 papunktyje nurodoma, kad „Aukščiausios vadovybės įsipareigojimas turėtų būti išreikštas Valstybės saugos politikoje. Valstybės saugos politika yra oficialus dokumentas, aprašantis valstybės saugos ketinimus ir kryptį. Valstybės saugos politika atspindi aukščiausios vadovybės požiūrį į saugą ir teigiamos saugos kultūros skatinimą valstybėje. Tai galima laikyti valstybės saugos misijos ir vizijos pareiškimu.“  Posėdyje dalyvavę TKA atstovai pažymėjo, kad, analizuojant saugos informaciją, identifikuotas poreikis reguliariai atnaujinti VASP, o ypač Saugos planą.

Atsižveldama į šias pastabas, Komisija nutarė pavesti LTSA, bendradarbiaujant su TKA, vėliausiai iki 2025 m. rugsėjo 12 d. parengti ir pateikti Komisijai VASP pakeitimo projektą, į kurį, įvertinant EASA audito metu nustatytus trūkumus, būtų įtraukti trūkstami elementai.

Kitą Komisijos posėdį nutarta surengti 2025 m. sausio-vasario mėn. ir jo metu aptarti pavestų užduočių atlikimo eigą.

Valstybinės aviacijos saugos komisijos nariai:

• Donata Gusčė – Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus pavaduotoja (komisijos pirmininko pavaduotoja);
• Donatas Dačkevičius – AB „Oro navigacija“ Saugos ir kokybės skyriaus vadovas (pakaitinis narys);
• Andrejus Golubevas – VšĮ Transporto kompetencijų agentūros Saugos ir kokybės skyriaus vadovas;
• Vidmantas Plėta – VšĮ Transporto kompetencijų agentūros Civilinės aviacijos departamento direktorius (pakaitinis narys);
• Agnė Katkutė – Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vyriausioji patarėja;
• Sigita Jurkšaitytė – Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės patarėja (pakaitinė narė);
• Vidas Kaupelis – Šiaulių aeroklubo viršininkas;
• Arūnas Gražulis – Lietuvos aeroklubo prezidentas (pakaitinis narys);
• Antanas Matutis – Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vadas;
• Valdas Stropus – AB Lietuvos oro uostų Operacijų departamento direktorius;
• Vidas Kšanas – AB Lietuvos oro uostų Saugos ir saugumo departamento direktorius (pakaitinis narys);
• Virginijus Steponavičius – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Aviacijos valdybos saugos inžinierius (pakaitinis narys).