Sveikinimai oro balionų pilotams ir visiems oro keleiviams su Mongolfje diena!
Lapkričio 21-ąją viso pasaulio oro balionų pilotai ir jiems prijaučiantieji mini Mongolfje dieną. Būtent 1783 m. lapkričio 21 d. iš Paryžiaus priemiestyje Bulonėje (pranc. Bois de Boulogne) esančio karališkojo Muete dvaro (pranc. Château de la Muette) kiemo, stebint Prancūzijos karaliui Liudvikui XVI į orą pakilo pirmi du žmonės – Žanas-Fransua de Rozje (pranc. Jean-Francois Pilatre de Rozier) ir markizas Fransua d‘Arlandas (pranc. François Laurent d’Arlandes).
Įdomi detalė – po pirmųjų sėkmingų brolių Žozefo ir Etjeno Mongolfje sukurto oro balionų bandymų šie aviakonstruktoriai norėjo patikrinti ar oro balionu gali keliauti žmonės. Šiuo planus palaikęs karalius Liudvikas XVI pirmaisiais oro baliono keleiviais ketino paskirti nuteistus nusikaltėlius, kuriems, sėkmingos skrydžio pabaigos atveju, buvo numatęs suteikti malonę. Visgi chemijos ir fizikos mokytojas de Rozje ir karininkas d‘Arlandas perkalbėjo karalių ir išsireikalavo, kad jie taptų pirmaisiais oro keleiviais ir pilotais.
Apie 15 m. aukščio šilkinis balionas, į kurį karštą orą tiekė po juo pakabintame plieniniame kibire sukurtas laužas, per 25 skrydžio minutes įveikė apie 8 km. Skrydžio metu pilotai turėjo užduotį šį „energijos generatorių“ nuolat pildyti „kuru“ – šiaudais. Visgi pasakojama, kad karininkas d‘Arlandas buvo tiek išsigandęs, kad net negirdėjo kitoje baliono krepšio pusėje sėdėjusio de Rozje šaukimo ir raginimo mesti šiaudus į ugnį. Nusileidus oro baliono krepšyje buvo likę pakankamai kuro dar keturis ar penkis kartus ilgesniam skrydžiui, tačiau išsigandę nuo ugnies kylančių žiežirbų, pilotai nusprendė leistis pirmoje už Bulonės miško pasitaikiusioje pievoje.
Šis skrydis laikomas pirmuoju žmonių skrydžiu už orą lengvesniu skraidymo aparatu, nors Pietų Amerikos istoriją tyrinėjantys istorikai būtų linkę ginčytis, pateikdami beveik patikimus faktus, jog Naskos linijas (Peru) sukūrę žmonės taip pat galimai naudojo karšto oro balionus.
Nuo to laiko karšto oro balionų technologijos smarkiai patobulėjo – baliono viduje esantis oras yra šildomas saugiais dujiniais degikliais, jų pilotams nebūtinai reikia gauti karaliaus leidimą, o naudojamos technologijos, įskaitant vėjo krypčių programinę įrangą, leidžia nuspėti kokiais greičiais ir kokiuose aukščiuose pučia vėjas bei pagal tai reguliuoti skrydžio kryptį. Šiemet vykusių Gordono Beneto oro balionų lenktynių nugalėtojai, išmaniai naudodamiesi skirtinguose aukščiuose skirtingu greičiu ir kryptimis pūtusiais vėjais, per 67 valandas nesustodami nuskrido iš Vengrijos į Ispanijos pietus. Pastarosiose varžybose Lietuvos pilotas R. Kumža, nors ir neužėmė prizinės vietos, tačiau pagerino atitinkamą Lietuvos rekordą.
Lietuvos oro balionų pilotus vienija labai stipri Lietuvos oreivių federacija.
Tad lapkričio 21 d. su švente – Mongolfje diena – sveikiname visus karšto oro pilotus!
Sveikiname ir visus asmenis, keliaujančius oru – juk būtent šią dieną prieš 240 metų orą pakilo pirmieji oro keleiviai!
