Kasmetinis „Oro navigacijos“ susitikimas su Lietuvos oro erdvės naudotojais
Gruodžio 12 d. įvykusiame jau tradiciniu tapusiame AB „oro navigacija“ surengtame susitikime su Lietuvos oro erdvės naudotojais aptartos mūsų šalies oro erdvės naudojimo bei reglamentavimo aktualijos, institucijų pasekta pažanga ir ateities planai, pristatyti Lietuvos bendrosios ir sportinės aviacijos planai ir siekiai artimai ateičiai. Susitikimo, kuriame fiziškai dalyvavo kelios dešimtys įvairių institucijų atstovų, o stebėjo daugiau nei 80 žiūrovų, vaizdo įrašą ir prezentacijų medžiagą netrukus planuojama paskelbti internete.
Susitikimo metu LAK prezidentas Arūnas Gražulis pristatė 2025 m. Lietuvos aviacijos renginių kalendorių bei pagrindines aviatorių problemas, kurių sprendimui tikimasi oro erdvę reguliuojančių institucijų pagalbos. Aktualiausiomis problemomis įvardintos radijo ryšio kokybės gerinimas, skrydžių vadovų darbo organizavimas, kai vienas skrydžių vadovas aptarnauja tris skrydžių informavimo sektorius, oro erdvės naudojimo iniciatyvų koordinavimas ir informavimas apie savo planus, taip pat sąlygų karšto oro balionų skrydžiams gerinimas, apatinės valdomos oro erdvės ribos pakėlimas „Elektrėnų koridoriuje“, kuris sudarytų sąlygas patogiems skrydžiams tarp Pietų ir Šiaurės Lietuvos, oro erdvės struktūros pertvarkymo poreikis Kauno apylinkėse, Kauno ir Vilniaus tarptautinių oro uostų valdomos oro erdvės pertvarkymo į D klasę poreikis. Keisto sutapimo dėka LAK iškelti klausimai iš esmės atitiko „Oro navigacijos“ pateiktus veiklos planus – šios institucijos atstovai pažadėjau jau kitais metas pradėti spręsti daugumą iškeltų klausimų.
AB „Oro navigacija“ atstovai pasidžiaugė nuo 354 iki 399 išaugusiu pranešimų apie aviacijos saugai svarbius įvykius skaičiumi. AB „Oro navigacija“ atstovai pristatė pasirengimą bepiločių orlaivių skrydžiams skirtos „U space“ erdvės ekosistemos diegimui ir galimos paslaugų kainodaros gaires, laikino oro erdvės rezervavimo sistemos „Positive DAR“ koncepciją. Kartu šios įmonės atstovai atkreipė dėmesį į blogąją praktiką – neretai pasitaikančius atvejus, kai oro erdvės naudotojai rezervuoja oro erdvę rytojaus skrydžiams, tačiau atėjus metui jos nei aktyvuoja nei atšaukia aktyvacijos. Kita blogoji praktika – vis dar nenaudojamas AB „Oro navigacija“ instrumentas, skirtas pranešti apie radijo ryšio paslaugų sutrikimus: per metus viso gauti du pranešimai.
AB „Oro navigacija“ atstovai taip pat pristatė skrydžių srautų Lietuvos oro erdvėje statistiką ir tendencijas – nors bendras skrydžių skaičius vis dar atsilieka nuo ikikarinių rodiklių, tačiau terminalinių skrydžių (t.y. prasidedančių ar besibaigiančių Lietuvoje) skaičius jau yra aplenkęs atitinkamą 2019 m. rodiklį, aviakompanijų pelnai ir pajamos stabiliai auga, taip pat auga ir keleivių srautai. Deja, dėl ženkliai sumažėjusių tranzitinių skrydžių skaičiaus, AB „Oro navigacija“ pajamos vis dar smarkiai atsiieka nuo 2019 m. rodiklio.
Transporto kompetencijų agentūros atstovai pristatė reguliacinės aplinkos pokyčius sąlygotus naujai priimto SES2+ reglamentą. Dauguma šių pokyčių yra susiję su konkurencijos elementų įvedimu į oro paslaugų teikimą, tinklo valdymo ir skaidrumo reikalavimais bei su bendrųjų informacijos paslaugų (CIS) teikimu bepiločių orlaivių skrydžiams. Taip pat TKA atstovai pristatė savo planus ketvirtajam Bendros Europos dangaus iniciatyvos laikotarpiui (2025-2029 m.)., susijusius su įstaigos veiklos efektyvumo gerinimu.
Hidrometeorologijos tarnybos atstovė pristatė orų prognozavimo sistemos tobulinimo pažangą – meteorologinių radarų atnaujinimo darbų eigą, naujos oro stebėjimo sistemos įrengimo Kauno, Palangos ir Vilniaus oro uostuose planus, atnaujintą LHMT interneto svetainę bei naujai sukurtą aviatoriams skirtą oro prognozių svetainę (www.avia.meteo.lt), meteorologinių pranešimų teikimo nauju IWXXM formatu planus bei ketinimus prisijungti prie Danijos, Suomijos ir Švedijos meteorologų kuriamos orų prognozavimo sistemos LLF.
Lietuvos karinių oro pajėgų štabo atstovas pristatė oro erdvės organizavimo pokyčius ir operacijų 2025 m. planus. Šiemet kariškiai planuoja net dešimt didelių karinių aviacijos pratybų („Grifono žaibas 25“ (gegužės 3-21 d.), „Geležinis Vilkas 25-1“ (gegužės 6-18 d.), „Staigus atsakas 25“ (gegužės 11-31 d.), „Budrus sakalas 2025“ (birželio 01-15 d.), „Baltops 25“ (birželio 1-20 d.), „Ramšteino lydinys 25-1“(II ketv.), „Ramšteino lydinys 25-2“ (II ketv.), „Ramšteino lydinys 25-3“ (III ketv.), „Audros smūgis 25“ (spalio 10-31 d.) ir „Geležinis Vilkas 25-2“ (IV ketv.). Kai kurios šių pratybų vyks didelėje šalies teritorijos dalyje ir nedideliuose aukščiuose, kas turės ženklų poveikį bendrosios ir sportinės aviacijos skrydžiams.
Didelio susirinkusių dėmesio susilaukė Ryšių reguliavimo tarnybos atstovo pranešimas apie palydovinės navigacijos sistemos paslaugų sutrikimus. Pastaraisiais metais tokių sutrikimų, siejamų su GPS signalo trikdymu (angl. jamming) arba klastojimu (angl. spoofing) skaičius išaugo keletą kartų. Jau kuris laikas kaip „Oro navigacijos“ leidžiamuose pranešimuose įguloms (NOTAM) nurodoma jog GPS signalas gali būti trikdomas. Lietuva šiuo požiūriu nėra išskirtinė – GPS signalo trikdžiai fiksuojami Bulgarijoje, Suomijoje, Estijoje, Latvijoje, Rumunijoje, Turkijoje. Itin dažnai šie trikdžiai fiksuojami „Suvalkų koridoriuje“. Šių metų lapkričio pradžioje naujas trikdžių šaltinis užfiksuotas RF Kaliningrado srityje.
