Valstybinės aviacijos saugumo komisijoje apžvelgtos aviacijos saugos priežiūros aktualijos
Birželio 10 d. susisiekimo ministerijoje įvykusiame Valstybinės aviacijos saugos komisijos (VASK) posėdyje buvo svarstomi aviacijos saugos stiprinimo Lietuvoje klausimai bei VASK veiklos organizavimo aspektai.
Posėdyje Transporto kompetencijų agentūros atstovai pristatė Valstybinės aviacijos saugos programos (toliau – VASP) struktūros ir įgyvendinimo aspektus. Lietuvos VASP yra parengta pagal ICAO/EASA rekomendacijas, joje atspindima šių organizacijų suformuota aviacijos saugos programos samprata, aviacijos saugos valdymo praktika. Posėdyje taip pat aptarti VASP tikslai ir priemonės, jų įgyvendinimo aspektai, VASP sąryšis su EASA parengtu Europos aviacijos saugos planu, VASP funkcionavimo, sprendimų priėmimo mechanizmai ir kiti VASP įgyvendinimo procesai.
Posėdžio metu taip pat aptarti organizaciniai VASK veiklos klausimai - darbo reglamento projektas, VASP ir Saugos plano įgyvendinimo priežiūros ir tikslinimo mechanizmo veikimo klausimai, Lietuvoje atlikto EASA audito metu nustatytų neatitikčių taisymo (dėl VASP papildymo trūkstamais elementais, dėl VASP mokymų programos, dėl VASP įgyvendinimui skiriamų resursų įvertinimo) proceso eiga.
Aviacijos saugos valdymas politika siekiama proaktyviai mažinti saugos riziką prieš jai sukeliant aviacijos avarijas ir incidentus. Įgyvendindamos saugos valdymą, valstybės gali valdyti savo saugos veiklas labiau disciplinuotu, integruotu ir tikslingu būdu. Valstybės saugos valdymo veiklų veiksmingumo didinimo priemonės yra formalizuojamos instituciškai per Valstybinę saugos programą (angl. State Safety Programme - SSP) ir Paslaugų teikėjų saugos valdymo sistemas (angl. Service Suppliers safgety Management System -SMS).
ICAO sutarties 19 priede (2-oji redakcija) Valstybinė saugos programa (SSP) apibrėžiama kaip integruotas reglamentų ir veiklų rinkinys, skirtas saugai gerinti. Pastaruoju metu šis apibrėžimas yra plečiamas ir ICAO 19 priede (3 redakcija, įsigaliosianti 2026 m. 3 ketvirtį) - kaip Integruotas įstatymų, reglamentų, politikos, tikslų, procesų ir veiklų rinkinys, skirtas proaktyviai valdyti saugą.
SMS sudaro paltus priemonių rinkinys, kurios skiriamos į keturias kategorijas – saigos politika ir tikslai, saugos rizikos valdymas, saugos užtikrinimas, saugos skatinimas.
Saugos rizikos valdymo srityje ICAO valstybės narės įsipareigoja sukurti Rizikos valdymo sistemą, kuri leistų veikti vadovaujantis rizika pagrįstu modeliu ir padėtų protingai paskirstyti išteklius, atsižvelgiant į savo misiją visoje oro transporto sistemoje ir visose organizacinėse funkcijose - užtikrinant, kad būtų surinkti ir panaudoti visi galimi saugos duomenys ir informacija apie saugą; sudarydama išsamų rizikos registrą; rizikos pagrindu nustatydama prioritetus, naudojant rizikos registrą.
Šiam tikslui ICAO valstybės narės rengia Nacionalinius aviacijos saugos planus (NASP) – valstybės saugos rizikų valdymo įrankius. NAS planuose apibrėžiama valstybės strateginę kryptį aviacijos saugos valdymui. NASP išvardijami nacionalinius saugos klausimai, nustatomi nacionaliniai aviacijos saugos tikslai ir uždaviniai, aprašomi saugos tobulinimo iniciatyvos (SEI), skirtos nustatytiems saugos trūkumams spręsti ir siekti nacionalinių saugos tikslų bei uždavinių.
NASP yra gaudžiai susijęs su Globaliu aviacijos saugos planu – ICAO tikslų rinkiniu šioje srityje. 2023-2025 m. laikotarpiu GASP yra numatyti 6 tikslai – nuolat mažinti operatyvinių saugos rizikų skaičių; stiprinti saugos priežiūros pajėgumus; įgyvendinti efektyvias nacionalines saugos programas; skatinti regioninio lygmens bendradarbiavimą siekiant saugos didinimo; plėsti sektoriaus lygmens programas ir saugos informacijos tinklų veiklą; įgyvendinti valstybių įsipareigojimus dėl pakankamos saugos infrastruktūros užtikrinimo.
TKA prioritetu įvardijamas 3-asis GASP tikslas - efektyvios nacionalinės saugos programos įgyvendinimas. Lietuva aktyviai dalyvauja Europos (55 valstybių – regionas EUR/NAT) regioninio aviacijos saugos plano rengime ir įgyvendinime.
Europos Sąjungos lygmeniu šie reikalavimai yra papildyti direktyva (ES) 2018/1139 dėl bendrųjų civilinės aviacijos taisyklių. Ja nustatoma dvejų ramsčių sistema – Europos aviacijos saugos programa (EASP) nustato aviacijos saugos sistemos veikimo taisykles, o Europos aviacijos saugos plane (EPAS) išvardijami pagrindiniai aviacijos saugos iššūkiai.
EASP aprašo Europos aviacijos sistemą, jos veikėjus ir jų atsakomybes, kaip keturi SSP komponentai yra įgyvendinami Europos lygiu. Programa neapima valstybių narių įgyvendinamų veiksmų. Programą tvirtina Europos Komisija. EPAS yra 3 metų laikotarpio veiksmų planas, apimantis pagrindines rizikos sritis, susijusias su aviacijos sauga ES lygiu kartu su veiksmais, skirtais šioms rizikoms mažinti. Šį dokumentą formuoja ir tvirtina EASA ir atnaujina kasmet. EPAS strateginiu saugos tikslu įvardijamas siekis išlaikyti kolektyviai aukštą ikipandeminį aviacijos saugos lygį viso atsigavimo laikotarpiu ir pagerinti saugą po atsigavimo. 2024 m. patvirtintame EPAS numatyti 164 veiksmai, skirti šiam tikslui pasiekti.
Šių dokumentų pagrindu parengti Lietuvos SSP (Valstybinė aviacijos saugos programa) ir SPAS (Valstybinis aviacijos saugos planas). SSP apima įvairius teisės aktus, kuriais reguliuojama priežiūros veikla, saugos užtikrinimas, rizikos valdymas, duomenų rinkimas. SPAS įvardijami valstybės tikslai - kur norima eiti aviacijos saugos srityje (strategija), norimi pasiekti tikslai ir uždaviniai saugos srityje bei priemonės kaip tikimais tai pasiekti.
TKA atstovai pasidžiaugė augančia saugos kultūra – didėjančiu pranešimų apie saugos incidentus skaičiumi – jei 2020 m. sulaukta 353 tokių pranešimų, tai 2021 m. jų buvo 541, 2022 m. – 879, 2023 m. – 1378, o 2024 m. – jau 2002.
2024 m. balandžio 8 d. susisiekimo ministro įsakymu buvo patvirtinta valstybinė aviacijos saugos programa, nustatanti išsamią aviacijos saugos užtikrinimo sistemą. Valstybinės aviacijos saugos veiksmingumo rodikliai išskirti valstybės lygmeniu (su valstybės aviacijos sistema susiję saugos tikslai ir rodikliai; su VSP įgyvendinimu susiję saugos tikslai ir rodikliai; su aviacijos veikla susiję saugos tikslai ir rodikliai) ir aviacijos organizacijų lygmeniu stebimi saugos tikslai ir rodikliai (aerodromai; antžeminių paslaugų tiekėjai; ATM/ANS; komercinis oro transportas (CAT); bendroji aviacija. Mokymo organizacijos (ATO/DTO); bendroji aviacija. Kita; tinkamumo skraidyti ir techninės priežiūros; bepiločių orlaivių sistemų valdytojai).
Valstybinės aviacijos saugos komisijos nariais be susisiekimo viceministro, susisiekimo ministerijos, Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų, Lietuvos kariuomenės kanceliarijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aviacijos valdybos, LTSA, TKA, AB „Oro navigacija“, AB „Lietuvos oro uostai“ atstovų yra ir Lietuvos aeroklubo deleguoti bendrosios aviacijos bendruomenės atstovai – tikrasis komisijos narys – Šiaulių aeroklubo viršininkas Vidas Kaupelis, pakaitinis narys – Lietuvos aeroklubo prezidentas Arūnas Gražulis.
