Didėjanti skrydžių sauga bei vis dar pasitaikantys oro erdvės pažeidimai: Lietuvos aviatoriai ir valstybės institucijų atstovai aptarė tobulėjimo perspektyvas
Pastaraisiais metais Lietuvos Respublikos nevaldomoje oro erdvėje įvykusių pažeidimų skaičius sparčiai mažėja. Ir nors ši statistika sėkmingai artėja link nulio, vis dar lieka nemažai erdvės tobulėjimui. Tokios pirmosios išvados iš kovo 3 d. Lietuvos transporto saugos administracijos surengto nekontroliuojamoje oro erdvėje užfiksuotų pažeidimų statistikos ir tendencijų aptarimo.
Lietuvos aeroklubo prašymu oro transporto eismą reglamentuojančios ir kontroliuojančios institucijos – Lietuvos transporto saugos administracija, Transporto kompetencijų agentūra, AB „Oro navigacija“ parengė eismo nekontroliuojamoje šalies oro erdvėje tendencijų apžvalgą.
2020 m. Lietuvos Respublikos nevaldomoje oro erdvėje užfiksuoti 52 pažeidimai (iš jų 29 draudžiamų zonų, 23 – pasienio zonų pažeidimai), 2021 m. – 24 (iš jų – atitinkamai 15 ir 9), 2022 m. – 8 (2 – pasienio zonų pažeidimai, 6 – patenkantys į naują – „kitų pažeidimų“ – kategoriją). LTSA vyresnioji patarėja Margarita Paulauskienė, pristačiusi šią oro erdvės naudojimo statistiką ir oro eismo saugumo pažangą, taip pat pateikė keletą vertingų rekomendacijų kaip dar sparčiau mažinti pažeidimų skaičių. Atsakingesnis požiūris į radijo ryšio naudojimą, savalaikiai pranešimai apie su skrydžių sauga susijusius įvykius, kruopštesnis požiūris į orlaivių draudimą ir atsakingesnis skrydžių vadovų nurodymų vykdymas – paprastos priemonės, kurios leistų pasiekti dar didesnę skrydžių saugą. Beje, tam, kad patekti į šią pažeidimų statistiką nebūti vykdyti skrydį ar būti pilotu. Pakanka nukreipti lazerį į orlaivį – 2022 m. užfiksuotas vienas toks chuliganizmo atvejis.
AB „Oro navigacija“ atstovas Jonas Chadasevičius šią statistiką papildė žinia, jog 2022 m. „Oro navigacija“ užfiksavo 8 oro erdvės saugos įvykius, kai 2021 m. tokių atvejų buvo 18. Dauguma šių įvykių įvyko Vilniaus, ir tik pora – Kauno skrydžių informavimo regione. Daugiau nei pusė šių įvykių buvo susiję su karšto oro balionais, o dauguma iš pastarųjų – nedideli oro erdvės pažeidimai, susiję su vėjo nešamo oro baliono įskridimu į valdomos oro erdvės pakraščius. Nerimą kelia iki 5 (nuo 2) išaugęs skrydžių valdymo tarnybos nurodymų nevykdymo atvejų skaičius.
Naujasis Transporto kompetencijų agentūros Civilinės aviacijos departamento direktorius Vidmantas Plėta, pristatęs skrydžių saugos, aerodromų tinkamumo, orlaivių sertifikavimo taisyklių, aviacijos renginių organizavimo taisyklių įgyvendinimo praktiką ir reglamentavimo naujoves, atkreipė dėmesį ir į vis dar pasitaikančius trūkumus – pasibaigusios draudimo apsaugos atvejus, nustatytus orlaivių techninės priežiūros trūkumus, specialistų sertifikavimo problematiką. Šie trūkumai, nors nebūtinai sukelia konkrečią grėsmę oro eismo saugumui, paprastai reškia, kad konkretus orlaivis negali būti laikomu tinkamu skrydžiams.
TKA atstovas Andrejus Golubevas atkreipė dėmesį į pranešimų kultūros trūkumus. Nors bendras pranešimų apie aviacijos įvykius skaičius auga ir 2022 m. jau viršijo 800, toli gražu ne apie visus su aviacijos sauga susijusius įvykius yra informuojamos atitinkamos valstybės institucijos. TKA atstovai pabrėžė jog tik apie vienas procentas pranešimų perauga į įvykio tyrimus, tačiau pats pranešimo faktas yra labai svarbus kaupiant institucinę atmintį ir ekspertines žinias, būtinas skrydžių saugos didinimui ir oro erdvės eismo reglamentavimo tobulinimui.
Lietuvos aeroklubas ir visa aviatorių bendruomenė dėkoja reglamentuojančioms ir kontroliuojančioms institucijoms už konstruktyvų požiūrį ir tikisi, jog toks oro eismo saugos tendencijų aptarimas taps kasmetini renginiu, o jo rezultatai tiek šalies aviatoriams, tiek reglamentuojančioms, tiek ir kontroliuojančioms institucijoms padės tobulinti savo veiklą.