Sveikiname Šaulių sąjungą su jos 104-uoju jubiliejumi!
Tarpukariu Lietuvos šaulių sąjunga aktyviai vykdė ir aviacinę veiklą bei glaudžiai bendradarbiavo su Lietuvos aeroklubu - 1936 m. įsigijo pirmąjį lėktuvą, netrukus su LAK pagalba gaminosi sklandytuvus, organizavo bendrus mokymus, šventes.
Linkime Šauliams ir toliau sėkmingai stiprinti Tėvynės laivę ir nepriklausomybę bei nepamiršti ir aviacinės veikos!
Birželio 20 d. įvykusiame LAK Tarybios posėdyje bvuvo aptarti svarbūs bendrosios ir sporto aviacijos vystymosi klausimai:
• FAI komisijos posėdis vyks Lietuvoje! – tokį sprendimą birželio 17 d. priėmė FAI Ultralengvųjų orlaivių komisija (angl. CIMA). ULOPF ir LAK kvietimu 2024 m. vasario 22-24 dienomis Kaune mažųjų lėktuvų pilotų ir savininkų interesus atstovaujančios CIMA nariai diskutuos dėl šios FAI struktūros veiklos aktualijų. Per visą, 1931 m. prasidėjusą LAK narystės FAI istoriją, tai pirmas FAI komisijos posėdis Lietuvoje. S. Dariaus ir S. Girėno (Aleksoto) aerodrome įsikūrusio Lietuvos aviacijos muziejaus direktoriaus Mindaugo Kavaliausko kvietimu dalis CIMA posėdžių susitikimų vyks šiame, po rekonstrukcijos savo duris lankytojams jau šių metų lapkričio mėnesį atversiančiame muziejuje.
• LAK Tarybos posėdyje – aktualūs Lietuvos aviacijos ir aviacijos sporto klausimai.
• Ar LAK‘ui reikia Ateities komiteto? LAK taryba svarstė buvusio LAK prezidento, Aviacijos veteranų sąjungos pirmininko pavaduotojo Vito Karčiausko idėją įsteigti tokią struktūrą. Nutarta kol kas neskubėti su naujų, aiškaus mandato neturinčių struktūrų kūrimu bei kviesti aviatorius teikti siūlymus dėl LAK veiklos tobulinimo.
• Naujoji aukšto sportinio meistriškumo finansavimo tvarka kelia daug neaiškumų. Ypač neramu sportininkams, kurie dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių negalės dalyvauti suplanuotose varžybose. Valstybės paramos sportui politiką įgyvendinanti Nacionalinė sporto agentūra tiesiog nusprendė nelaikyti tinkamomis finansuoti išlaidas tokiu atveju, jei vietoje prieš pusę metų ar daugiau suplanuotų varžybų sportininkams tenka dalyvauti kitose. Netgi tokiu atveju, jei abejos varžybos yra to paties, aukščiausio tarptautinio lygio, FAI I kategorijos. Netgi tokiu atveju, jei pati valstybės paramos sportui tvarka tiesiogiai nedraudžia keisti vienų numatytų varžybų kitomis. Vienintelė lankstumo galimybė finansavimo tvarkoje numatyta sąlyga, jog finansinės sankcijos nebus taikomos tuo atveju nepasiekus mažiau nei 20 proc. numatytų rodiklių. Lietuvos aviacijos sporto rinktinės 2023 m. numatė dalyvauti 73 sporto varžybose. Praėjus pusmečiui žinome, jog dėl įvairių priežasčių – nuo sportininkų sveikatos būklės iki netikėtų pasirengimo finansavimo pokyčių nepavyks visai ar numatyta apimtimi sudalyvauti bent trijose iš jų. Aviacijos sporto federacijos peržiūri savo planų įgyvendinimo grafikus ir galimybes, o LAK tikisi, jog nenumatytos priežastys nepaveiks planų dalyvauti likusiose varžybose.
• Ar Lietuvos aviacijos sportas yra pakankamai matomas viešojoje erdvėje? Tarybos nuomone turėtume skirti daugiau dėmesio aviacijos sporto ir jo pasiekimų viešinimui tiek tradicinėje, tiek ir socialinėje žiniasklaidoje.
• Ar Lietuvos ir pasaulio visuomenė pakankamai žino apie Lietuvos aviacijos sporto rekordus? Nors dauguma aviacijos sporto federacijų yra pasitvirtinę rekordų fiksavimo tvarkas ir fiksuoja šiuos pasiekimus, tačiau šioje srityje galima nuveikti tikrai daug daugiau. LAK taryba ragina aviatorius aktyviau fiksuoti savo pasiekimus, juos pristatyti visuomenei, didinti mūsų šalies sportininkų žinomumą tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Juk ne vien dėl Dariaus ir Girėno Lietuva yra vadinama aviacine valstybe?
• Ar leisime ardyti ne vien Lietuvos sklandymo, bet ir visos aviacijos ir inžinerijos pamato kertinį akmenį –Broniaus Oškinio vaikų sklandymo akademiją? Ši unikali vaikų neformalaus ugdymo įstaiga, būsimųjų sportininkų ir inžinierių kalvė, gebėjimų ugdymo ir gyvenimo kokybės didinimo regionuose priemonė išgyvena ne pačius geriausius laikus. Prieš keletą metų labai netoliaregiškai prijungtai prie Lietuvos mokinių neformalaus švietimo centro pastaruoju metu jai iškilo faktinio išdraskymo ir likvidavimo perspektyva, LMNSC vadovybei skelbiant planus sklandytuvus ir kitą turtą išdalinti savivaldybėms. Tokie planai taip pat sukėlė pagrįsta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nerimą. Liepos pradžioje ministerija rengia suinteresuotų šalių susitikimą šiuo klausimu. LAK taryba patvirtino vienareikšmę Lietuvos aviacijos bendruomenės poziciją – B. Oškinio mokykla su eskadrilėmis šalies regionuose turi išlikti, ji turi būti finansiškai stabili tiek per daugelį metų suburto instruktorių kolektyvo išlaikymui, tiek ir vaikams skirtų sklandytuvų parko atnaujinimui, o jos finansavimas turėtų būti tiek už švietimą, tiek už jaunimo politiką, tiek už gyvenimo kokybę regionuose, tiek ir už inovacijas bei inžinerinių gebėjimų stiprinimą atsakingų valstybės institucijų tikslu.
• Kaip reaguoti į siūlymus slogą gydyti subintuojat kojas? LAK taryba aptarė bendrosios aviacijos bendruomenės susirūpinimą sukėlusį VĮ „Lietuvos oro uostai“ sprendimą prieš bent 24 valandas iki skrydžio į tarptautinius oro uostus reikalauti leidimo (angl. PPR). Nors valstybės įmonė tokį reikalavimą motyvuoja poreikiu užtikrinti ES sankcijas prieš Rusiją, tačiau net ne aviacijos specialistui aišku, kad įvesti apribojimai Rusijos piliečių kontrolės nesprendžia, tačiau gerokai apsunkina gyvenimą visiems norintiems nusileisti Kaune, Palangoje ar Vilniuje – taip ir pat nuosavais lėktuvais skraidantiems investuotojams, kurių pritraukimui šalies vyriausybė skiria dideles mokesčių mokėtojų lėšų sumas. Patyrę aviatoriai, bendrosios ir civilinės aviacijos specialistai tokį VĮ „Lietuvos oro uostai“ elgesį lygina su siūlymais slogą gydyti subintuojat kojas. LAK taryba patvirtino principinę poziciją, jog VĮ „Lietuvos oro uostai“ įvestos priemonės visiškai neatitinka deklaruojamo tikslo (iš teisų PPR yra taikoma tik siekiant sureguliuoti orlaivių eismą labai apkrautuose oro uostuose, kokių Lietuvoje nėra), o ES sankcijų tikslus galima pasiekti kur kas efektyvesnėms priemonėms, kurių formavimui Lietuvos aviatoriai yra pasirengę sutekti visokeriopą pagalbą.
• LAK taryba taip pat patvirtino ilgą sąrašą aviatorių, kuriuos siūloma apdovanoti įvairiais LAK apdovanojimais. Apdovanojimus numatoma įteikti LAK metinėje konferencijoje.
• Padėkime jaunimui pakilti! – siekdama tokio tikslo LAK taryba patvirtino naujus nacionalinių FAI sportinių licencijų išdavimo tarifus. Nuo kitų metų pradžios jaunučiams - sportininkams iki 18 metų šios licencijos bus išduodamos nemokamai, jauniams (18-25 m.) – už pusę kainos.
Praeitą trečiadienį įvyko antro ketvirčio tarybos susirinkimas. Trumpai norime pasidalinti informacija kas buvo apžvengta ir nutarta.
• Priminimas: skraidymų sezoną išnaudokime ir skraidymų sąlygų gerinimui! Primename, jog LAK siūlymu VĮ „Oro navigacija“ yra parengusi radijo ryšio kokybės nevaldomoje Lietuvos Respublikos oro erdvėje įvertinimo ir tobulinimo priemonę - Skrydžių informacijos paslaugos radijo ryšio įvertinimo anketą. Susidūrus su netikėtai suprastėjusia radijo ryšio kokybe, trikdžiais ar tiesiog pradingus ryšiui prašome užfiksuoti šio fakto vietą, laiką, aukštį bei užpildžius nedidelį klausimyną apie visą tai informuoti VĮ „Oro navigacija“. Taip visi žinosime kur ir kokių patobulinimų labiausiai reikia. Klausimyno adresas: https://ans.lt/lt/rysio-kokybes-ivertinimo-anketa.
Birželio 20 d. LAK taryba patvirtino naujus FAI sportinių licencijų išdavimo tarifus.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. šios licencijos jaunučiams - sportininkams iki 18 metų - bus išduodamos nemokamai, jauniams (18-25 m.) – už pusę kainos.
Atsižvelgiant į daugiamečius infliacijos rodiklius bei tai, jog daugelį metų šių licencijų išdavimo kaina nekito, LAK taryba nusprendė FAI licencijos kainą padidinti iki 30 eurų.
Liepos 15 d. visų akys kils aukštyn, nes S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome vyks tradicinė Kauno aviacijos šventė! Ši šventė yra labai laukta ir kasmet pritraukia daug dėmesio.
Šioje aviacijos šventėje dalyvaus dešimtys orlaivių pilotų, akrobatinių skrydžių asų ir talentingų muzikantų, kurie pristatys įspūdingą šou tiek dangaus skrydžių metu, tiek ant žemės.Šiais metais šventė yra ypatinga, nes minėsime S. Dariaus ir S. Girėno legendarinį skrydį per Atlantą, kuris įvyko prieš 90 metų. Tai buvo išskirtinis istorinis įvykis, kuris prisidėjo prie aviacijos vystymosi ir padėjo įtvirtinti Lietuvos vardą pasaulio žemėlapyje. Šią svarbią 90-ąsias metines atšvęsime su dideliu dėmesiu ir pagarbos jausmu.
Taigi, pasiruoškite Liepos 15 d. ir atvykite į S. Dariaus ir S. Girėno aerodromą Kaune, kad galėtumėte dalyvauti šioje ypatingoje Kauno aviacijos šventėje ir švęsti S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 90-ąsias metines!
Vieta: S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas, Kaunas
Šaltinis: Kauno miesto savivaldybė
Organizatorius: Kauno miesto savivaldybė
Daugiau informacijos: KAUNO AVIACIJOS ŠVENTĖ’23 – Facebook
Ar tikrai reikia tokios tvarkos, kad norintys atskristi į tarptautinius Lietuvos oro uostus turi apie tokius savo ketinimus pranešti bent prieš parą ir kantriai laukti leidimo? Kaip tokios idėjos dera su valstybės pastangomis plėsti verslo skrydžių geografiją ir skatinti verslo žmonių skrydžius į Lietuvą? Ką daryti avarinėje situacijoje ar pavojingose meteorologinėse sąlygose atsidūrusiam pilotui, neturinčiam tokio leidimo ir negalinčiam leistis paprastame aerodrome? Tokios ir panašios mintys bei daug pagrįsto susirūpinimo kilo ne vienam tiek mūsų šalies, tiek užsienio aviatoriui, paskaičius gegužės pradžioje valstybės įmonės „Lietuvos oro uostai“ paskelbtus reikalavimus skrydžiams į tarptautinius mūsų šalies oro uostus.
Aiškindamiesi šių taisyklių atsiradimo priežastis bei mėgindami ieškoti aviatorių interesus tenkinančio kompromiso Lietuvos aeroklubo prezidentas Arūnas Gražulis ir Lietuvos lėktuvų savininkų ir pilotų asociacijos prezidentas Benas Laurinaitis su šalies aviatorių delegacija š.m. birželio 9 d. susitiko su VĮ „Lietuvos oro uostai“ vadovybe bei naujųjų taisyklių kūrėjais.
Šis reikalavimų rinkinys, aviacijos žargonu trumpinamas kaip „PPR“ (išankstinio leidimo reikalavimas, angl. Prior Permission Required) nustato, jog visi nereguliariais skrydžiais skrendantys orlaiviai, norintys nusileisti Kauno, Palangos ar Vilniaus tarptautiniuose oro uostuose, turi ne mažiau nei prieš 24 valandas pateikti prašymą gauti atitinkamą leidimą. Tokia tvarka smarkiai apsunkina aviatorių veiklą, kuriems iki šiol pakakdavo pateikti skrydžio planą, esant poreikiui tai buvo galima padaryti ir jau esant ore.
Nors tokio sprendimo priežasčių sąraše nurodomas visas rinkinys priežasčių – nuo neva didelio orlaivių parkavimo vietų oro uostuose užimtumo iki poreikio įgyvendinti ES sankcijas prieš atitinkamuose sąrašuose esančius su Rusiją valdančio režimo vykdoma agresija Ukrainoje susijusius asmenis. Visgi, sprendžiant iš su naująja tvarka susidūrusių aviatorių patirčių, susiklosčiusi situacija yra panašesnė žvirblių medžioklę patrankomis – mėginant nubausti kelias dešimtis Šengeno erdvėje esančių Rusiją valdančio diktatoriaus parankinių, gyvenimas apsunkintas daugeliui Lietuvos aviatorių. Kai kurios naująja tvarka numatytos priemonės, neva turinčios sumažinti aviatoriams sukeliamus sunkumus, pavyzdžiui galimybė PPR netaikyti konkrečiame oro uoste bazuojamiems orlaiviams, jau iš pirmo žvilgsnio atrodo diskriminacinėmis visų kitų Lietuvoje ir Europos Sąjungoje teisėtai eksploatuojamų orlaivių ir jų savininkų atžvilgiu.
Susitikimo su „Lietuvos oro uostų“ vadovybe LAK ir AOPA Lietuva atstovai aptarė galimybes pasiekti Europos Sąjungos nustatytus sankcijų tikslus kartu nenubaudžiant visų aviatorių. Per artimiausias savaites šioje srityje tikimasi konkrečios pažangos ir visų suinteresuotų šalių teisėtus interesus tenkinančių sprendimų.
Naujoji atvykimo į tarptautinius Lietuvos oro uostus tvarka.
Šiemet, gegužės 20 d. Pociūnuose surengtos Lietuvos sklandymo veteranų Aleksandro Jonušo varžybos vyko jau šeštą kartą. Dėl prizų susikovė 44 pilotai iš Akmenės, Alytaus, Biržų, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio. Tarp jų – aviacijos legenda, 97 –erių metų vilnietis Zigmas Polinauskas.
Varžybų dalyvius su saugos instruktoriais dviviečiais sklandytuvais „Blanik“, „Bocian“, „Marianne” ar senoviniu, egzotišku, atvira kabina "Slingsby“ į 300 m aukštį kėlė lėktuvai „Wilga“ ir „Robin“., Skrydžio tikslas vienas – leidžiantis sklandytuvo ratuku paliesti tarp ženklų ištemptą virvutę. Nugalėjo Algirdas Šiožinys, antras – Kastytis Tamulaitis, trečias – Kęstutis Miliūnas. Pereinamąją taurę iškovojo ESAG (Eksperimentinė sportinės aviacijos gamykla) komanda, kurios garbę gynė buvę Prienų sklandytuvų gamyklos lakūnai bandytojai: K. Miliūnas, A. Šiožinys, Vytautas Šliumba. Antra – Klaipėdos (Mindaugas Baleika, Romualdas Hiksa, Algimantas Kiškis), trečia – Vilniaus (Saulius Burneika, Algimantas Miklaševičius, E. Ramelienė) komanda.
